Žigulių laikai ūkininkams dar negrįžta

„Arėme žiguliais. Jis - prie vairo, aš - prie plūgo. Saugodavomės tik, kad nepamatytų žmonės“, - tokią savo ūkininkavimo pradžią mena Teresė Švolka. Šiandien juodu su Janu turi visą techniką, kurios jiems reikia nedideliame jų ūkyje.

Teresės ir Jano Švolkų kieme Benėšių kaime (Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r.) stovi traktorius, sėjamoji, šienapjovė. „Turime traktorinius plūgus, kultivatorių, akėčias, grėblius, žoliapjovę, žolės smulkintuvą“, - vardija Teresė.

O rytoj, sako ji, važiuos pirkti bulvių sodinamosios. „Turėjome sodinamąją, bet ji jau morališkai ir fiziškai paseno“, - naująją Teresė pirks už Europos Sąjungos (ES) paramą.

Jos parengtas verslo planas buvo pripažintas perspektyviu, todėl bus remiamas.

Parama T.Švolkai bus mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

Penkerius metus ūkininkė gaus po daugiau negu 5 tūkst. litų paramos. Už ją Teresė pirks ne tik sodinamąją, bet ir plūgus.

„Norime įsigyti tokius plūgus, kurie yra atsparūs akmenims“, - svajoja ji.

Atokiame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje T.Švolkos žemė baltuoja nuo akmenų.

Češulėnai, Smėliai, Triklotiškė... Paskui kaimų pavadinimai išnyksta. Nėra jų net ant stotelių, kuriose, matyti, jau seniai nestoja autobusai, lentelių. Tirpstančio sniego ir molio kelkraštyje boluoja stulpai: čia - Lietuvos, taigi ir Europos Sąjungos siena. Toliau - Baltarusija.

Toliau važiuojame kaip akys veda. Akmenimis grįsti kluonai, moliu drėbti tvartai, dviejų galų pirkios, sulig langų kiaurymėmis subridusios į pernykštę žolę, - jose seniai niekas nebegyvena.

„Sukite į dešinę, dabar - tiesiai“, - atsiradus ryšiui mobiliajame telefone sutreška Teresės balsas. Ji stovi ant kalnelio ir mojuoja mums.

Na, ir akys Teresės. Kaip erelio - iš taip toli mato.

„Pamėginkite ir jūs“, - stypčiodama ant kupsto kviečia viduamžė moteris. Iš tiesų: kaip paverta. Benėšiuose liko tik dvi sodybos. Vienoje niekas nebegyvena, kitoje gyvena juodu: Janas ir Teresė Švolkos.

„Gyvenome ir dirbome Daugpilyje, paskui - Visagine. Kai mirė tėtis, mama viena čia nebeliko: nusipirko butą Visagine. Negyvenamas namas būtų prapuolęs“, - štai kodėl Teresė žino kiekvieną kupstą, nuo kurio toli matyti. Tas balto mūro namas be langų, kurį matėme klaidžiodami, - jos buvusi mokykla. Teresė grįžo į tėviškę.

Tvarte mūkia karvės, kriuksi paršai, o po kiemą išdidžiai goglinėja gaidys. O jau raibumas jo, o jau margumas jo! Niekur tokio neteko matyti.

„Tai - ne paprastos, o olandų veislės vištos“, - paaiškina Teresė. Ne vieną ir ne dvi ji jų laiko. Keturiasdešimt.

Svetinga šeimininkė mus kviečia į dažais kvepiančią trobą, sodina į užustalę.

Krauna ant stalo neapsakomus skanėstus: olandiškų vištų kiaušinius su aukso spalvos tryniais, česnaku kvepiančius lašinukus, tarp dantų traškančius agurkėlius...

Visa tai - jų pačių užauginta, pasūdyta, parauginta. Šių gėrybių užtenka ne tik jiedviem, bet ir jau suaugusių ir savas šeimas sukūrusių trijų vaikų šeimoms. Dar du anūkėliai, kuriuos seneliai taip myli.

Iš viso Teresė ir Janas, galima sakyti, išmaitina dešimt burnų. Kas lieka, parduoda turguje.

Nors Teresė ir Janas melžia tris karves, kasmet pjauna po dvylika pusbekonių, jie daugiau specializuojasi daržininkystėje. Augina bulves, burokėlius, morkas, kopūstus. Tie, kurie bent kiek yra ragavę žemės, žino, kad - tai imliausias rankų darbas.

Ar Teresė ir Janas ką nors samdo? „Ne, viską - mes abu: abu sėjame, abu sodiname, abu ravime, abu į turgų važiuojame“, - Teresė meiliai žvelgia į savo vyrą.

Pusamžės šeimos idilė, išsiskleidusi šiame pasaulio pakraštyje, nugalėjo visus sunkumus.

Atsikėlę į Benėšius Teresė ir Janas puolė prie žemės taip, kaip ištroškę - prie vandens.

„Oi, neklauskite, kiek mes sodinome, kiek sėjome. Bulvių gal kokius 4 ha, 2 ha morkų, 2 ha kopūstų, 2 ha burokų, burokėlių“, - tęsia Teresė. Kokią turėjo techniką? „Jokios!“ - šypsosi ji. Tai gal arklį turėjo? „Neturėjome ir arklio“, - Teresė nesiskundžia. Ji šaiposi iš savo praeities.

Būdavo, abu su Janu išeina į laukus, apsidairo, ar nėra arti žmogaus, - kur jis bus tokiame užkampyje, tuomet Janas bėga į namus ir grįžta su žiguliais. Jais ir susiardavo visus laukus.

Žiguliais? Kaip jais arė? „Ogi taip: Janas - prie vairo, aš - prie plūgo“, - žvilgčioja Teresė į savo vyrą. Šypsosi ir jis.

Darbštumas nugalėjo: Janas ir Teresė prasigyveno. Dabar juodu turi visą techniką, kokios tik reikia nedideliame jų ūkyje.

Įpratę viską savo rankomis užsidirbti, jie niekada nebūtų sumanę prašyti kokios nors paramos.

„Baguška iš Konsultavimo tarnybos paskambino ir taip, kaip štai jūs, įsiprašė pas mus į svečius“, - neslepia Teresė.

Baguška iš Konsultavimo tarnybos parengė ir T.Švolkos ūkio verslo planą.

J. ir T.Švolkų ūkis idealiai atitiko visus pareiškėjams keliamus reikalavimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

Paramos pagal šią priemonę gali siekti tie žemdirbiai, kurių ūkiai patenka į pusiau natūrinių ūkių savininkų kategoriją. Ji nustatoma atsižvelgiant į turimos valdos dydį ir reiškiama europinio dydžio vienetais (EDV).

EDV apskaičiuojamas atsižvelgiant į sukuriamą standartinį žemės ūkio produkcijos gamybos pelną, kuris įvertinamas pagal kiekvieną auginamą naminį gyvulį, turimų pasėlių, pievų ir ganyklų hektarus.

Tie ūkiai, kurie patenka į 2- 3,99 EDV kategoriją, yra pusiau natūriniai ūkiai ir gali siekti jiems skirtos paramos.

Būtent toks yra J. ir T.Švolkų ūkis: 3,5 EDV.

Prieš teikdami paraišką pusiau natūrinių ūkių paramai, jų savininkai turi atnaujinti informaciją apie laikomus gyvulius ir valdomą žemės ūkio naudmenų plotą Žemės ūkio ir informacijos kaimo verslo centro registre.

Šis reikalavimas J. ir T.Švolkoms papildomų rūpesčių nekėlė. „Mes kiekvienais metais deklaruojame žemę ir registruojame gyvulius, nes to reikia norint gauti tiesiogines išmokas“, - sako Teresė.

Žemė čia labai nederlinga. „Vieni akmenys“, - sako Janas.

Akmenys atšipina, sulaužo plūgus, todėl gavę paramą ūkininkai pirks naujus. Tokius, kurie yra atsparūs akmenims.

Paramos Švolkos gaus ne tiek daug - 5179 litus per metus. „Ir tai pinigas“, - Teresė moka skaičiuoti.

Jai juokinga, kai jos klausia, ar ji tvarko ūkio buhalterinę apskaitą. Jeigu nebūtų tvarkiusi, nebūtų tiek susitaupiusi ir investavusi į ūkį.

„Mes galime pirkti viską, ką esame numatę verslo plane“, - paaiškina Teresė. O verslo plane numatyta įsigyti ne tik plūgus, bet ir bulvių sodinamąją.

„Rytoj jau važiuojame jos pirkti“, - Teresė neapsimeta, kad džiaugiasi.

„Nereikia skųstis: žigulių laikai dar negrįžo“, - ji iš tiesų džiaugiasi.

Parama Švolkoms bus mokama ne vienerius, o penkerius metus. Tiesa, po trejų verslo plano įgyvendinimo metų įvertinama jo vykdymo pažanga.

Jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar dvejiems metams.

Teresė neabejoja savo verslo sėkme. Netgi jei uždarytų Ignalinos atominę elektrinę, žmonės, sako ji, nevalgę nebus.

Dabar Visagino turguje su produktais ilgai stovėti jai netenka. Vos tik pasirodo ūkininkė nuo pasienio, akimirksniu iš jos viskas išgraibstoma.

Paraišką paramai pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ T.Švolka pateikė per pirmąjį paraiškų surinkimo etapą.

Tuomet Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukė 617 paraiškų.

Iš jų paramos gavėjais patvirtinta 480 smulkiųjų ūkininkų.

Jiems jau išmokėta 2,41 mln. litų.

Paraiškas pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ vėl bus galima teikti.

Jos bus renkamos nuo vasario 2 dienos.

* Valdos dydis turi būti 2-3,99 EDV (žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais);

* turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita (jei ji nebuvo tvarkoma, turi būti pradėta nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos);

* turi būti deklaruojami pasėliai, registruojami gyvuliai (ne mažiau kaip vieneri metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos);

* pareiškėjas negali turėti skolų LR valstybės biudžetui ir „Sodrai“;

* su paraiška turi būti pateikiamas verslo planas.

Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ negali siekti tie žemdirbiai, kurie:

* gauna paramą pagal 2007-2013 m. priemones „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“;

* gauna paramą pagal 2004-2006 m. priemones „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“; „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“;

* yra vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos nariai;

* yra cukrinių runkelių augintojai, bitininkai;

* už paramą nori įsigyti veislinių gyvulių, sėklų, sodinukų ir daigų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.