Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Kalbama, kad realiausiu kandidatu į Vilties prezidentus galėtų tapti Kaune vykusiame visuomenininkų susirinkime dalyvavęs žinomas advokatas, buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas.
Šeštadienį jis sutiko atsakyti į lrytas.lt žurnalisto klausimus.
- Ar kandidatuotumėte į prezidento postą, jeigu jums tai būtų pasiūlyta?
- Visų pirma esu šalininkas to, kad pirmiausia turi būti sukurtas demokratinis judėjimas, kuris galėtų demokratiškai svarstyti kandidatūrą. Man patiktų toks modelis, kaip kad yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai vyksta kandidato pirminiai rinkimai, varžytuvės tarp asmenybių, jų programų. Šio proceso rezultatu galėtų tapti kandidato iškėlimas. O jeigu iš anksto sustatomi kažkokie barjerai ir tauta gauna tik pavardes, tokiuose rinkimuose dalyvauti nenorėčiau.
Be to, man atrodo kur kas svarbiau ne užimti kėdę sistemoje, bet keisti pačią sistemą. Atsisėdus į tą kėdę, nieko neįmanoma padaryti, ar būnant Seime, ar kitur. Tų žmonių keitimas, nekeičiant pačios sistemos, nieko nereiškia. Todėl ir sėsti į tą vietą, kai nekeičiama sistema, tikrai nenorėčiau.
- Prakalbote apie sistemos pakeitimą, kaip jūsų nuomone, tai turėtų vykti?
- Turi būti stiprus žmonių vienijimasis tam, kad būtų siūlomi įstatymų projektai, oponuojama nedemokratiškiems sprendimams ir pradėta kurti teisinė – demokratinė valstybė. Kitaip niekas nepasikeis, tęsis taip, kaip ir buvę - nepriklausomai ką ir kur bepasodinam, o sistema išlieka nedemokratinė ir neteisinė. Tada nėra prasmės iš vis kandidatuoti į kokį nors postą.
- Kaip manote, ar pavyks šiam judėjimui ką nors pakeisti?
- Vertinant objektyviai, manau, kad bus labai sunku. Taip yra todėl, kad visuomenė dar neturi motyvų vienytis, be to, esama labai daug skaldančių motyvų, daug dezinformacijos. Žinau, kad bus sunku, tačiau, kita vertus, dar niekada nėra buvo tiek daug stiprių impulsų, kaip yra dabar. Todėl aš turiu didelę viltį, kad tas procesas pradės veikti. Sąjūdis buvo judėjimas, nukreiptas į išsivadavimą iš išorinės priespaudos, na, o mes bandysime išsivaduoti iš vidinės priespaudos, nedemokratinio valdymo.
- Ar dalyvausite vidiniuose kandidato rinkimuose, jeigu jie bus surengti?
- Tiesą sakant, ko labiausiai nenoriu prarasti, tai galimybių dirbti teisininko darbą. Man dabar nėra įkvėpimo būti politiku, ko gero, esu apsigimęs teisininkas. Be to, kaip piliečiui man labai svarbu dalyvauti, kuriant teisinę valstybę. Kartą jau buvau pasukęs į Seimą, skatinamas pilietinių motyvų, kaip pilietis neturėjau kitos išeities. Nežinau, ar dabar tokia situacija bus, galų gale dar anksti apie tai kalbėti.
- Šiandien kuriama dar viena demokratinė jėga, ar matote asmenybių, kurios galėtų būti prezidentais?
- Pačioje pradžioje mes to dar negalime pasakyti. Reikia susitikti su begale žmonių, su jais bendrauti, iškelti savo galimybes, sprendimus, tuomet bus galimą ką nors pasakyti. Galimas ir visai netradicinis tautos sprendimas. Galbūt nebūtina rinkti žmogų, kuris susijęs su valdžia, ar buvęs valdžioje. Gal mes galime eiti ir kitu keliu, pavyzdžiui, kaip Čekija rinko savo prezidentą iš kultūros, meno, literatūros žmonių.
- Kalbant apie netradicinį tautos pasirinkimą, galbūt realiausiu kandidatu į prezidento postą galėtų tapti autoritetą turintis dvasininkas?
- Taip, kandidatu gali būti ir dvasiškių luomo atstovas. Manau, kad ši galimybę turėtų būti labai rimtai svarstoma. Juo labiau ši krizė, kuris yra dabar kilusi, išsivystė iš moralės krizės. Todėl dabar labai svarbu labai stipriai atkurti moralę. Jeigu mes žiūrėsime tik į tai, kaip biudžete pakeisti skaičiukus, neatkuriant moralės, taip pat ir verslo moralės, turėsime krizės tęsinį.
- Salėje teko matyti nemažai žmonių, priskiriamų „politikos nevykėlių“ kategorijai, kurie bandė pasinaudojant įvairiomis politinėmis jėgomis prasimušti į valdžią. Ar nemanote, kad šie žmonės pasinaudos kuriamu judėjimu, vedini asmeninių, ne visuomet dorų tikslų?
- Manau, kad visuomet taip buvo ir visuomet taip bus. Juk esama įvairių žmonių. Jeigu tai bus platus judėjimas, tuomet jis atsirinks, kas yra kas. O jeigu judėjimas bus siauras, jis neturės perspektyvų ir greitai pasimatys, kas kokius tikslus turi.
Vis dar turiu viltį, kad tai gali būti platus judėjimas, kad steigsis skyriai kituose miestuose, rajonuose. Jeigu taip įvyks, tuomet viskas bus gerai, o jeigu ne – viltį teks palaidoti.