Kai kurie Kauno architektai, paveldosaugininkai ir paprasti kauniečiai jau kurį laiką nerimauja dėl ritualinių paslaugų rūmų „Liūdesys“ likimo.
Baiminamasi, kad šio objekto neištiktų nugriauti pasmerkto „Merkurijaus“ prekybos centro likimas.
KPD Apskaitos skyriaus vedėjas A.Bundaunius sakė, kad „Liūdesys“ nebus įrašytas į saugomų paveldo vertybių sąrašą. „Jei savivaldybė nori, tegul pati imasi veiksmų“, – sakė vedėjas.
Kauniečiai pradėjo rūpintis, jog kol bus patvirtintas sovietmečiu statytų objektų, įrašytinų į Kultūros vertybių registrą, sąrašas, gali nelikti ir kitų vertingų pokario metų statybos pastatų.
Sąraše – 198 objektai
KPD yra užsakęs studiją, kurioje vertinama, kokie vertingi sovietmečio laikų objektai gali būti įtraukti į saugotinų pastatų sąrašą.
Į sąrašą įrašyti 198 objektai. Jį sudarė Lietuvos architektų sąjunga.
Sovietmečio Lietuvos architektūra besidomintis kaunietis humanitarinių mokslų daktaras Vaidas Petrulis apžiūrėjo ir aprašė 35 Kauno apskrityje esančius objektus, galinčius pretenduoti į išsaugojimą.
Likimas ir savininkų rankose
Į saugotinų objektų sąrašą gali pretenduoti 1945 – 1990 metais pastatyti, tą metą ir architektūrinį stilių atspindintys objektai.
„Sovietmečiu buvo statoma daug. Visko išsaugoti neįmanoma“, – įsitikinęs V.Petrulis. Specialistas mano, kad savo žodį turi tarti ne tik architektai, paveldosaugininkai, bet ir objektų savininkai. Nuo jų nemažai priklausys, ar pastatai bus gerai saugomi.
V.Petrulis sakė, kad Kaunas iš kitų šalies regionų ypač išsiskyrė ankstyvaisiais pokario metais, kai į miesto centrą buvo įleista, palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, nedaug prastos architektūros statinių.
Palanku buvo tai, kad Kaune gyveno garsūs tarpukario architektai, tęsę modernizmo tradicijas ir sugebėję politikus įtikinti, jog jos suderinamos su sovietmečio ideologija.
Unikalūs studentų miesteliai
Vienas vertingiausių ir įdomiausių sovietmečio architektūros objektų specialistui atrodo Kauno technologijos universiteto miestelis.
Tai funkcionaliosios architektūros pavyzdys. Statybos (1964 m.), Radioelektronikos (1969 m.) ir Chemijos (1970 m.) fakultetų projekto autorius – Jurgis Dičius. 1984 m. projektuoto Dizaino fakulteto autorė – Danutė Petkelienė.
Šių statinių architektūros tęstinumas siejamas su V.Landsbergio-Žemkalnio projektuotu ir 1935 m. pastatytu tyrimo laboratorijos pastatu.
Įdomios architektūros pavyzdžiai, V.Petrulio nuomone, yra Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) miestelio centrinis korpusas ir bendrabučiai. Tai Liucijaus Dringelio 1957 – 1963 m. projektuoti statiniai.
LŽŪA – ankstyvojo sovietmečio architektūros pavyzdys, kai architektai po socialistinio realizmo grįžo prie modernizmo ir tęsė ikikarines tradicijas.
Vertingas turėtų būti ir IX forto memorialinis muziejus – unikalus gelžbetoninės architektūros pavyzdys.
V.Petrulis įsitikinęs, kad muziejaus komplekse nereikėtų ieškoti sovietinės simbolikos, objektas įdomus kaip brutaliosios architektūros pavyzdys.
Pirmasis muziejaus projektas buvo pateiktas 1966 m., galutinis – 1984 m. Jo autoriai architektai Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius, skulptorius Alfonsas Ambraziūnas.
Vertingumas – ginčytinas
Vertingas objektas yra ir M.Žilinsko dailės galerija. Tai vienas ryškiausių Lietuvoje postmodernizmo architektūros pavyzdžių, atspindintis savo metą ir stilistiką. Galerija pastatyta 1989 m. Architektai – Eugenijus Miliūnas, Kęstutis Kisielius ir Saulius Juškys.
Sąlyginai truputį mažiau vertingų, tačiau taip pat atspindinčių laiko dvasią ir architektūros stiliaus paieškas pastatų yra ir daugiau.
Tai „Merkurijus“, laidojimo namai „Liūdesys“, Pergalės kvartalas, Politinio švietimo namai – dabar Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai.
Į siūlomų objektų sąrašą įtrauktos ir Kauno medicinos universiteto Akių ir Kardiologijos klinikos, „Rėda“, „Planeta“, keli kiti miesto centre esantys pastatai.
Interjerų išliko mažai
Atskira kategorija yra sovietmečio laikų interjerai. Jų, specialisto žiniomis, išlikę nedaug.
Įdomi „Vilties“ vaistinė Laisvės alėjoje 100. Tai 1984 m. architekto Jono Maciulevičiaus ir dailininko Antano Kmieliausko sukurtas interjeras.
„Nors vaistinėje galima įžvelgti kičo elementų, šis interjeras atspindi savo laiką. Tuomet vaistinės buvo puošiamos“, – kalbėjo V.Petrulis.
„Vilties“ savininkai linkę išsaugoti vaistinės interjerą, nes tai savito įvaizdžio dalis.
Iš saugotinų interjerų pasiūlyta ir Laisvės alėjos „Spurginė“. Tačiau ji nėra tokia įspūdinga. Privalumas – iš sovietmečio laikų išlaikytas veiklos pobūdis.
Vertingas Centrinis knygynas
Siūloma saugoti ir Kurtinių gatvėje esančius Maltos ordino senelių namus. Tai architekto Algimanto Kančo 1987 metais sukurtas projektas – vėlyvojo sovietmečio architektūros pavyzdys.
Socialistinio realizmo pavyzdys, ypač namo dekoras, yra Laisvės alėjoje 1953 metais pastatytas Centrinis knygynas ir gyvenamasis namas. Įdomūs paveldo atžvilgiu gali būti šio pastato eksterjero lipdiniai, kuriuos greičiausiai kūrė skulptorius Jonas Mikėnas.
Knygyno vedėjos kabinete tebesinaudojama anų laikų baldais.
Karinė bazė – kaip Kuboje
Vargu ar į saugotinų objektų sąrašą pateks Linksmakalnio karinė bazė. Bet objektas V.Petruliui pasirodė labai įdomus. Tačiau, iš jos likę tik griuvėsiai.
Jei praėjusio amžiau 5-ajame dešimtmetyje statyta bazė nebūtų taip apleista, ji būtų gana unikali. V.Petruliui yra tekę girdėti, kad techniniu požiūriu tokia karinė bazė buvusi tik Kaune, Vietname ir Kuboje.
Kaip technikos paminklas, V.Petruliui įdomus objektas yra Kauno hidroelektrinė.
Bet jos įranga taip pat keičiama nauja.
Yra ir keistų statinių
Specialisto nuomone, pasiūlyta ir ne visai saugoti vertų objektų.
Vienas tokių – muziejus ir knygynas Betygaloje, statytas greičiausiai 8-ajame dešimtmetyje, primenantis paprastą dviejų aukštų šlaitinio stogo paprastų plytų namą.
Keistas yra Plikių kaime stovintis kultūros namų kompleksas, kuriam V.Petrulis surinko medžiagą, bet asmeniškai nesupranta, kodėl jis turėtų būti saugomas.
Siūloma saugoti ir Alytaus tipo namų kompleksą Gėluvos kaime.
Specialistui keista, kad nekalbama apie Kauno apskrities viešąją biblioteką.
Architektų sąjunga į sąrašą įtraukė ir vėjo jėgainę Daugeliškės kaime.
Tai šio kaimo gyventojo Mykolo Leskausko apie 1979 metus sau pasistatyta vėjo jėgainė. Jėgainės sparnai sumontuoti iš malūnsparnio sparnų. Tai labiau ne architektūros, bet epochos paminklas, kai privati nuosavybė buvo neįmanoma, bet gabus žmogus sugebėjo pasistatyti naudingą statinį.
Sprendimų teks palaukti kelerius metus
Artūras Bundaunius, Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyriaus vedėjas:
„Medžiaga apie Lietuvoje esančius sovietmečiu statytus vertingus objektus jau surinkta. Ji pateikiama Kultūros paveldo departamento (KPD) vertinimo tarybai. Taryba spręs, kuriems objektams reikia teisinės apsaugos.
Procedūros nuo informacijos pateikimo iki tarybos sprendimų užtrunka metus ar dvejus. Todėl žinių, kurie pokario metų statiniai bus įtraukti į Kultūros vertybių registrą, greičiausiai teks palaukti.“