Siūloma, kad vadinamajam „žvalgybos komitetui“ priklausytų tam
tikrų sričių ministrai ir premjeras. A.Anušauskas pirmadienį sakė,
kad toks komitetas turėtų galimybę formuluoti užduotis VSD ir
kitoms specialiosioms tarnyboms bei kontroliuoti, kaip tos užduotys
vykdomos. Anot politiko, įstatymai tokio komiteto steigimui yra
palankūs.
Siekiant stiprinti parlamentinę saugumo kontrolę, taip pat
siūloma kurti „žvalgybos ir saugumo inspektoriaus tarnybą“, kurioje
dirbtų Seimo, Vyriausybės ir prezidento deleguoti pareigūnai. Jie
atliktų specialiųjų tarnybų veiklos patikrinimą, iškilus abejonių
dėl veiklos pagrįstumo ir teisėtumo.
„Dabartiniai įstatymai leidžia iškilus abejonių, kad asmuo
sekamas, kreiptis į teismą. Bet parlamentarams iškylančių klausimų
gali būti kur kas daugiau, negu susiję tik su vieno asmens sekimu
ar nesekimu. Ši inspektoriaus tarnyba padėtų vykdyti tiesioginę
kontrolę“, - sakė A.Anušauskas.
Anot komiteto pirmininko, inspektoriai turėtų galimybę
susipažinti su operatyvine medžiaga, bet politikai operatyvinės
medžiagos, tokios kaip telefonų pokalbių išklotinės, negalėtų
matyti.
Spaudos konferencijoje A.Anušauskas taip pat informavo, kad
jau parengtos ir Seimui bus pateikiamos vadinamojo Liustracijos
įstatymo pataisos, kurios numato liustracijos procesą baigti 2012
metais. Projekte numatyta, kad medžiagą renkanti darbo grupė būtų
nepriklausoma nuo VSD - priešingai nei dabar.
Spaudos konferencijoje Seime A.Anušauskas taip pat pripažino,
kad socialinis nestabilumas šalyje gali kelti grėsmę nacionaliniam
saugumui. Politikas taip pat įspėjo dėl pavojų, kurie kyla mažinant
krašto apsaugos finansavimą.
„Manyčiau, kad tam tikrą grėsmę nacionaliniam saugumui gali
sukelti socialinis nestabilumas Lietuvoje. Turiu galvoje, kad
priimami sprendimai turi būti pasverti tiek, kad socialinio
nestabilumo grėsmė būti kiek galima mažesnė. Socialinė atskirtis
Lietuvos visuomenėje yra labai ženkli“, - sakė A.Anušauskas.
Anot komiteto pirmininko, sudėtinga situacija susidarė ir dėl
krašto apsaugos finansavimo mažinimo. Pagal santykines lėšas,
skiriamas gynybai, Lietuva atsidūrė greta Liuksemburgo ir gerokai
atsilieka nuo kitų Europos šalių. „Tolimesnis krašto apsaugos
sistemos finansavimo mažinimas sukeltų grėsmę pačiai krašto
apsaugai, Lietuvos galimybėms turėti efektyvią gynybos sistemą,
taip pat Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui“, - sakė A.Anušauskas.
Šiais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skiriama 168,7
mln. Lt mažiau nei buvo planuota, ir 114,7 mln. Lt mažiau,
palyginti su 2008 m. asignavimais. Gynybos biudžetą sudarys 1163
mln. Lt, arba 1,01 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).