Tokiais veiksmais (ypač tuo pat metu verždama mokesčių ir visai kitokio taupymo paprastų žmonių sąskaita kilpą) A.Kubiliaus Vyriausybė iš tiesų jau pati nutapė tikrai demonišką savo autoportretą.
Tačiau pagrindinė Lietuvos bėda – tikrai ne A.Kubilius ar finansų ministras A.Šemeta.
Daug blogiau, kad Lietuva jau senokai gyvena tarsi pagal vieno dar sovietinių laikų animacinio filmuko scenarijų: „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“
Niekuomet to filmuko nemačiusiems ar primiršusiems galiu priminti: jo esmė – karžygiai stoja į kovą su žmones engiančiu drakonu. Ir kiekvienas jų netgi sugeba įveikti siaubūną.
Bet nė vienas narsuolių nepajėgus atsispirti drakono turtų pagundai. O vos prisilietę prie šių turtų jie akimirksniu patys virsta drakonais. Tada iš siaubūno pilies ir pasigirsta: „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“
Ką bendra tai turi su Lietuvos politine kasdienybe? Norint atsakyti į tokį klausimą, užtektų prisiminti, ką dabartinės valdančiosios partijos kalbėjo prieš rinkimus, ir palyginti, kas iš tiesų yra daroma. Ypač valstybės valdymo išlaidų srityje.
Bet jei kalbėsime tik apie dabartinę valdžią, iš tiesų gali susidaryti klaidingas įspūdis.
Na, pavyzdžiui, toks, kad kažkas Lietuvoje tiesiog trokšta sugrąžinti į valdžią G.Kirkilą. Juk būtent tuo visus oponentus nuolat kaltina konservatoriai.
Todėl verčiau pažvelkime į socialdemokratus. Juo labiau kad jie pristatė šešėlinės vyriausybės programą, kuri neva turėjo tapti alternatyvia krizės įveikimo programa.
Tiesa, G.Kirkilas ir toliau lyg užsuktas kartoja: „Krizės Lietuvoje nėra“. Ir nesvarbu jam nei Europos Komisijos, nei kitų ekspertų prognozės, kad ūkis vien šiemet gali susitraukti keturis, šešis ar net daugiau procentų.
„Mes jums pateiksime kitaip skaičiuojamus skaičius“, – šią frazę A.Kubilius neseniai ištarė gindamasis nuo mano klausimų, kodėl dabartinė valdžia šalies mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau nei buvusioji.
Bet lygiai tokia pati frazė, atrodo, labai patinka ir G.Kirkilui. Juk ji padėtų įrodyti, kad krizės Lietuvoje nėra: ūkis 2008 metais neva augo 3,2 procento. Negi kreipsi dėmesį, kad ketvirtajame praėjusių metų ketvirtyje užfiksuotas 1,5 proc. smukimas. Juk svarbiausia pateikti kitaip skaičiuojamus skaičius.
Bet kalba ne vien apie skaičius. Juk socialdemokratų šešėlinės vyriausybės programą bene taikliausiai apibūdino banko „DnB Nord“ analitikas V.Titarenka. Tai lozungų, kurių socialdemokratai patys nevykdė būdami valdžioje, rinkinys.
Reikia pavyzdžių? Paklauskite socialdemokratų, kodėl jie, pavyzdžiui, neįvedė nekilnojamojo turto mokesčio, nors dabar gudrūs to reikalauti.
Juk šį mokestį iš tiesų geriausia buvo įvesti dar prieš kelerius metus. Galbūt ir nekilnojamojo turto kainų burbulas tuomet būtų buvęs mažesnis.
Paklauskite, kodėl G.Kirkilas taip ir nepabandė bent spustelėti tų pačių bankų, kuriuos jis dabar kaltina dėl daugelio Lietuvos bėdų?
O gal buvęs premjeras galėtų atsakyti, ką jis padarė, kad vaistų rinkoje farmacininkams nebūtų leidžiama nudirti paskutinio kailio net nuo ligonių? Juk, jei kas nors būtų padaryta, dabar net pridėtinės vertės mokesčio padidinimas vaistams žmonėms nebūtų toks skausmingas.
Vardyti galima būtų ir toliau. Bet esmė aiški ir taip. Socialdemokratai tiesiog mano, kad būnant opozicijoje užtenka kartoti tai, ką galbūt iš tiesų reikėtų daryti, bet pats nė nebandei imtis būdamas valdžioje.
Tačiau ar tik socialdemokratai tokie? Labai norėčiau pagaliau išvysti bent vieną partiją, kuriai po laimėtų rinkimų negaliotų tas pat principas: „Maištininkas žuvo. Šlovė drakonui!“
***
M.Laurinavičius yra "Lietuvos ryto" apžvalgininkas. "Lietuvos ryto"
televizijoje jis veda laidą 24/7. Ją galite pažiūrėti čia.