Uždarosios akcinės bendrovės “Lazdijų šiluma”, tiekiančios centralizuotą šilumą abiejų miestų daugiabučių gyventojams, direktoriaus Gintauto Tulabos teigimu, neretas atvejis, kai šildymo kainą namo gyventojams didina nesąžiningi ir apsukrūs kaimynai.
“Mes nežinome, kiek yra tokių atvejų, tačiau jų tikrai yra”, – sako G.Tulaba, kalbėdamas apie dzūkų butuose balkonų sąskaita padidintą gyvenamąjį plotą, papildomai kambariuose prisijungtas radiatorių sekcijas ar šildomas grindis būstuose.
Visais šiais atvejais, anot šilumininko, yra išderinama būsto šildymo sistema, todėl šilumos reikia patiekti daugiau.
Gyventojams mokestis už šildymą apskaičiuojamas pagal įvadinį daugiabutyje esančio šilumos mazgo apskaitos prietaiso parodymą ir išdalijamas pagal gyventojų deklaruotą gyvenamojo būsto ploto dydį. Šis dydis yra skaičiuojamas nuo buto ploto, kuris yra deklaruotas nekilnojamojo turto registre.
“Mes esame išdavę tik vieną leidimą, t.y. suderinimą projektui, kuriuo būtų keičiama buto konstrukcijos. Šiuo projektu gyventojas norėjo pirmame aukšte esančio buto balkono sąskaita pasididinti gyvenamąjį plotą. Kiek gyventojų po remonto savo būstuose tokius pertvarkymus yra pasidarę be mūsų leidimo? Mes tokios informacijos neturime, nelegalias rekonstrukcijas (o jos tokiomis yra, jei nėra su mumis derintos) kaip ir nelegalias statybas, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcija (VTPSPI)”, - sakė Lazdijų savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Petras Selilionis.
Pasak vyriausiojo rajono architekto, ypač didžiuliai šilumos nuostoliai į kitus butus būna būstuose po remonto. “Juk po vadinamųjų euroremontų nesąžiningi kaimynai savo kaltės įrodymus – papildomai išvedžiotą šildymo sistemą – gali paslėpti po apdailos elementais, grindimis. Juk neisime į butus ardyti grindų nei mes, nei statybų priežiūros inspektoriai”, - sakė P.Selilionis.
Kalbintas vyriausias VTPSP inspekcijos inspektorius Lazdijų rajonui Kazimieras Jautakis teigė žinąs minėtą problemą, tačiau imtis kokių nors sankcionuotų priemonių prieš nesąžiningus vartotojus galįs tik tuomet, kai tam yra rimtas pagrindas. Toks pagrindas, anot inspektoriaus, yra gyventojų skundas. “Įeiti į butą ir juo labiau atlikti kokius nors apžiūros veiksmus, galima tik gavus teisėsaugos institucijų leidimą apie galimai neteisėtą asmens veiką”, - sakė K.Jautakis.
Visi pašnekovai pripažino, kad realių poveikių priemonių prieš nesąžiningus šilumos vartotojus galima imtis tik tuomet, kai daugiabutyje yra įkurta gyventojų bendrija. Tokiu atveju, anot valdininkų, tarp pačių bendrijos narių atsiranda suinteresuotumas “išgyvendinti” apsukrius kaimynus.
“Didelė spraga yra tai, kad šalis, stodama į Europos Sąjungą, nesugebėjo išsireikalauti daugiabučių atnaujinimui ir renovacijai skiriamų lėšų skyrimo. Apšiltinus daugiabučius, pakeitus langus, duris, renovavus ir modernizavus šildymo sistemą, būtų sutaupoma iki trečdalio šilumos energijos. Kita išeitis – įrengti butuose autonominę šilumos sistemą ir jos apskaitą kiekvienam butui. Tačiau tai kainuoja didžiulius pinigus”, - sakė Lazdijų rajono vyriausiasis architektas P.Selilionis.
Lazdijų rajone yra įregistruota 12 gyvenamųjų daugiabučių namų bendrijų. Visoje savivaldybėje iki šiol renovuotas tik vienas daugiabutis – Lazdijų bendrijos “Turistas” pastatas. Pasak savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus specialisto Roberto Grigo, dar dvi bendrijos jau yra pareiškę norą renovuoti savuosius daugiabučius.
Lazdijų rajono savivaldybės Taryba yra priėmusi sprendimus, kuriais remiantis, besikuriančioms gyvenamųjų namų bendrijoms padengia visas bendrijos įsteigimo ir įregistravimo juridinių asmenų registre išlaidas, o bendrijoms, kurios ryžtasi renovuoti savuosius daugiabučius, savivaldybė iš savo biudžeto padengia pastato energetinio audito ir investicinio projekto parengimo išlaidas.