Dabar A.Sekmokas tvirtina, kad nauja atominė elektrinė (AE)
užtikrins šaliai pigesnę elektrą, be to, yra sukurta infrastruktūra
Ignalinoje, yra žmonės, naujos branduolinės jėgainės statybai
pritaria visuomenė. Tad turimą turtą reikia išsaugoti ir plėtoti.
Vis dėlto būsimasis Energetikos ministerijos vadovas dar neturi
atsakymų, kokia Lietuvai AE reikalinga - koks gali būti jos
galingumas, projekto partneriai bei finansavimas, statybos data,
taip pat kokios rezervinės galios šaliai reikia. Tik esą atsakius į
šiuos klausimus, galima kalbėti apie jėgainės modelį ir kokios
šalys jos statyboje gali dalyvauti.
„Neturiu atsakymo, kaip šitie projektai bus įgyvendinti. Koks
turės būti galingumas naujos atominės jėgainės, kokias mes turime
rezervines galias, užtikrinančias tam tikrą galingumą, kokie bus
projekto dalyviai, kokia jų patirtis, koks bus finansavimas ir
galiausiai iš to išplaukianti data, kada mes turėsime veikiantį
atominės elektrinės objektą“, - kalbėjo A. Sekmokas. Anot jo,
atsakymų reikia ieškoti kuo greičiau, nes LEO LT pateikta medžiaga
į juos neatsako.
Tikimasi, kad jau vasario mėnesį mokslininkai pateiks
skaičiavimus, kiek Lietuva turi rezervinės elektros galios,
pirmiausiai - Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. „Jei mes
neturime atsakymo apie rezervines galias, neturime atsakymo ir dėl
atominės elektrinės“, - teigė kandidatas į energetikos ministrus.
Jei rezervinių galių stigtų, vienam reaktoriui sustojus gali
nutrūkti ir elektros tiekimas.
A.Sekmokas užsiminė, kad jei būtų statomas 3200 megavatų
galios naujas atominis blokas, tuomet 1000 megavatų būtų galima
duoti Lenkijai, taip pat atitinkamą dalį Latvijai ir Estijai.
Pretendentas į ministrus tikino, kad jis neketina imtis LEO LT
veiklos teisėtumo nagrinėjimo, tai - Konstitucinio Teismo ir
Europos Komisijos prerogatyva.
„Mūsų uždaviniai - judėti į priekį“, - teigė jis.
Pirmasis darbas Energetikos ministerijoje, pasak A. Sekmoko,
bus komandos suformavimas, o iš veiklos prioritetų - orientacija į
energijos vartotojus ir mažus alternatyvius tiekėjus, rinkos
liberalizavimą, energetikos saugumą, žinoma, strateginių projektų
įgyvendinimą. Elektros jungtį į Švediją, anot jo, projektuoti
reikia skubėti, nes būtina panaudoti tam skirtas ES lėšas.
Šių metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, anot
būsimojo ministro, dalį elektros stygiaus kompensuos Elektrėnai,
taip pat bus importuojama pigi elektra iš Rusijos, dalis perkama
laisvojoje rinkoje. Tačiau „Lietuvos elektrinės“ gaminama elektra
bus brangesnė nei kaimyninėse šalyse, nes Elektrėnų generatoriai
neefektyvūs, o efektyvumas esą atsiras tik 2012-2013 metais, kai
bus pastatytas modernus blokas.