Kai kurie rajono tarybos nariai, o taip pat savivaldybės atstovai įsitikinę – mokyklos reorganizacija tėra tik vienas žingsnis įveikiant ekonominį sunkmetį, ir tai – tik viena detalė iš visos švietimo tinklo rajone įstaigų reorganizacijos.
Tuo tarpu seimo narys Ligitas Kernagis, kurio pagalbos kovojat su Jonavos savivaldybe paprašė Batėgalos mokyklos pedagogai, šiems žadėjo rožinį rytojų ir savo paramą – politikas teigė darysiąs viską, kad ši mokykla išliktų ir gautų lėšų renovacijai.
Tačiau savivaldybės valdininkai stebisi, kodėl seimūnas prieš dalydamas pažadus nerado laiko susitikti su Švietimo skyriaus atstovais, politikais ir išklausyti kitą pusę.
Kai kurie tarybos nariai linksmai krizeno ir svarstė, kokiu būdu seimo narys Batėgaloje padidins vaikų skaičių ir krizės metu gaus lėšų mokyklos renovacijai.
Rinko parašus
Batėgalos mokyklos klausimas kartu su visu rajono antikriziniu planu turėjo būti svarstomas praėjusiame tarybos posėdyje. Tačiau dėl to, jog nebuvo tinkamai paruoštas ir komitetuose negavo politikų palaiminimo, jis iš darbotvarkės išbrauktas.
Pagal planą, dabartinėje Batėgalos mokykloje ketinama įsteigti vaikų globos namų padalinį. Šis klausimas Jonavos rajone aktualus jau senokai – mat dabartiniuose vaikų namuose nebetelpa vaikai.
„Kai mes sužinojome, kad Batėgalos pagrindinę mokyklą ketinama reorganizuoti, pradines klases įkelti į kitas patalpas, o kitas iš viso panaikinti, patys ėmėme belstis į mero ir komitetų duris.
Jei ne toks mūsų elgesys, manome, kad sprendimas būtų buvęs priimtas, ir nutarta mokyklą uždaryti“, - aiškino Batėgalos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Gintarė Čeidaitė ir socialinė pedagogė Jolanta Grabažienė.
Mokyklos bendruomenė surinko apie 150 žmonių, prieštaraujančių mokyklos reorganizacijai, parašų.
Moterys tikino, kad švietimo skyriaus vedėja politikams buvo nušvietusi ne tokią situaciją, kokia yra iš tikrųjų.
„Ji pateikė ne tokius skaičius apie mūsų mokinius. Laimei, spėjome viskam užbėgti už akių ir politikams nušviesti realią situaciją“, - kalbėjo moterys.
Mokykla – ir kultūros židinys
Šiuo metu Batėgalos pagrindinėje mokykloje mokosi 81 mokinys. Dauguma jų – Batėgalos gyventojai, dalis vaikų važinėja iš gretimų kaimų, keli – iš netoliese esančio Kauno rajono.
Mokyklos bendruomenė prognozuoja, kad po metų jų mokykla dar labiau sustiprės – mat pagal čia gyvenančių mažų vaikų skaičių matosi, jog mokykla pasipildys mokiniais.
„Be to, į mūsų gyvenvietę keliasi vis daugiau šeimų iš Kauno, žmonės ima gyventi aplinkiniuose soduose. Todėl iš visa ko matosi, kad mokykla turi perspektyvų“, - kalbėjo G.Čeidaitė.
Jei mokykla būtų reorganizuota, tada vietos vaikus tektų leisti į kitas mokyklas – netoliese esančią Kulvą arba Kauno rajoną, Lapes.
„Dauguma tėvų tikrai rinktųsi Lapes, mat ten mokykla yra moderni ir turintį gerą vardą. O tai reikštų, kad kartu su vaikais į kaimyninį rajoną „išvažiuotų“ ir pinigai – „mokinio krepšelis“, - kalbėjo moterys.
Tuo tarpu Batėgalos mokykla, pasak moterų, turi puikią bazę – čia vyksta ne tik pamokos, tačiau ir kaimo kultūrinis gyvenimas, mokykla yra jauniausia rajone ir turi puikią sporto salę.
Negana to – neseniai paruoštas projektas ir mokyklos renovacijai.
„Jei švietimo skyriaus vedėja mato tokią prastą mūsų situaciją, tai ar ji to nežinojo anksčiau, kai buvo ruošiamasi mūsų mokyklą renovuoti?“ – retoriškai klausė mokyklos atstovės.
Pedagogai tvirtina, kad jų mokykla puikiai išsilaiko ir neturi skolų. Todėl nei tėvai, nei patys mokytojai nesuvokia, kodėl reikia ją uždaryti.
„Seimo narys L.Kernagis mums pažadėjo, kad jis sieks ir ieškos būdų mums padėti, minėjo, kad ši mokykla po kelerių metų taps prestižine mokykla Jonavos rajone.
L.Kernagio nuomone, vaikų namus galima daryti Batėgalos darželio patalpose, tarkime, pastatant priestatą, arba darželį perkelti į mokyklos patalpas. Taip išsispręstų ši problema“, - aiškino moterys.
Mokyklos bendruomenė įtaria, kad kai kurie valdininkai sąmoningai nori sunaikinti šią ugdymo įstaigą.
Moterims keista, kad didžiulėse mokyklos patalpose ketinama apgyvendinti vos 36 namų neturinčius vaikus ir tokius valdžios planus vadina nelogiškais.
Mokykloje per mažai vaikų
Tuo tarpu Jonavos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vitalija Jagelavičienė sakė, kad nesusikalbėjimas tarp mokyklos atstovų ir savivaldybės įvyko ne dėl esminių skaičių ir jie situacijos nekeičia.
„Nė vienas mano sakinys nebuvo pasakytas be fakto. Vadovaujantis vyriausybės nutarimu, mokykloje turi mokytis 120 vaikų. Batėgaloje jų tiek nėra. Tokia pati problema yra dar su dvejomis mūsų rajono mokyklomis.
Tiesa tai, jog pernai šį mokykla išsivertė be nuostolių, tačiau jau dabar akivaizdu, kad jų yra ir bus. Tą puikiai žino šios mokyklos buhalterė.
Aš nesu politikė, todėl negaliu pasakyti, ar šį klausimą politikai iš viso atmetė, ar jį dar svarstys vėliau“, - kalbėjo V.Jagelavičienė.
Valdininkė tarybos posėdžio metu mačiusi, jog šiuo klausimu domėjosi ir seimo narys L.Kernagis, tačiau jis su V.Jagelavičiene susitikęs nebuvo ir situaciją žino tik iš mokyklos bendruomenės lūpų.
Tuo tarpu politikų nuomonės dėl šios mokyklos – skirtingos. Vieni pasisako už jos reorganizaciją ir tikina, kad šioje situacijoje geriausiai kalba skaičiai: kai kuriose klasėse mokosi vos po kelis mokinius, jų skaičius ir toliau mažėja, tad šios įstaigos laukia nemaži nuostoliai. Kai kurie Jonavos politikai tikina, kad šią mokyklą reikia išsaugoti.
Vietos politikai skeptiškai vertina siūlymą vaikų namams statyti priestatą – neva tiek lėšų tikrai nėra.
Batėgalos pagrindinės mokyklos klausimas greičiausiai bus svarstomas kitame tarybos posėdyje.