Beveik dvejus metus dėl kolektorių priklausomybės tiek miesto
savivaldybės, tiek įvairių teisėsaugos institucijų vadovus
atkakliai „bombarduoja“ miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas,
primindamas, kad eksploatuodama kolektorius privati įmonė renka už
paslaugas pinigus, tačiau tik dešimtadalį jų panaudoja kolektorių
priežiūrai. Likusius pinigus bendrovė naudoja savo reikmėms, o
kolektorių remontui, atnaujinimui lėšų neskiria. Į kolektorių
istoriją jau pradėjo gilintis ir prokurorai.
Daugiau nei prieš 10 metų, 1995 m. kovą, aktu - važtaraščiu
Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduota įmonė „Kauno
keliai“. Tuo metu buvęs valstybės turtas įvertintas 7386 tūkst.
litų. Šį turtą „Kauno keliai“ valdė, naudojo ir disponavo
patikėjimo teise. Po perdavimo akto pasirašymo buvęs valstybės
turtas, taip pat ir požeminiai kolektoriai, tapo savivaldybės
nuosavybe. Ją patikėjimo teise toliau valdė savivaldybės įmonė
„Kauno keliai“.
2002 m. vasario 24 d. miesto tarybos sprendimu „Kauno kelių“
įmonė reorganizuota į dvi akcines bendroves: AB „Kauno keliai“ ir
AB „Laboratorinių bandymų centras“. Reorganizuojamos įmonės
kapitalas įvertinus padalytas į bendrovių akcijas, o nekilnojamasis
turtas (pastatai), pagal tuo pačiu tarybos sprendimu patvirtintą
sąrašą, perduotas bendrovių nuosavybėn. Inžineriniai požeminiai
statiniai (kolektoriai), turintys svarbią reikšmę miesto ūkiui, į
perduodamo bendrovėms turto sąrašą nebuvo įrašyti. Jie
tebepriklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise.
Reorganizavus savivaldybės įmonę „Kauno keliai“, bendrovė
„Kauno keliai“ neturėjo teisinio pagrindo toliau prižiūrėti
kolektorius, bet, atsižvelgusi ilgalaikę jos patirtį, savivaldybė
įmonei patikėjo tęsti kolektorių priežiūrą.
Kadangi turtas tarybos sprendimu bendrovei „Kauno keliai“ buvo
perduotas neinventorizuotas (jo teisinė registracija neatlikta),
neturint tikslių duomenų negalėjo būti perduotas pagal turto
patikėjimo sutartį, o buvo perduotas pagal perdavimo ir priėmimo
paktą. Jame įrašyta pastaba, kad turto duomenys bus patikslinti po
jo inventorizacijos ir teisinės registracijos. Tuo pačiu tarybos
sprendimu AB „Kauno keliai“ pavesta organizuoti šį darbą. Bendrovės
lėšomis buvo išmatuoti mieste esantys požeminiai tuneliai,
sudarytos jų schemos, nustatyta šio turto vertė ir sudarytos turto
objektų kadastrinių matavimų bylos.
Registrų centro duomenimis, kolektorių rinkos vertė
registruojant buvo 133,6 mln. litų, bendras ilgis - 31,1 km.
Kai AB „Kauno keliai“ buvo įtraukta į privatizuojamų objektų
sąrašą ir 2005 m. liepos 14 d. privatizuota, su ja patikėjimo (ar
kokia kitokia) sutartis dėl kolektorių priežiūros nebuvo sudaryta.
Po daugiau nei metus dabar trukusių ilgų pasitarimų bei derinimų
galop savivaldybės administracija priėjo prie išvados, kad būtina
keisti šio turto valdymo subjektą bei valdymo formą. Žadama skelbti
požeminių kolektorių nuomos arba jų priežiūros ir eksploatacijos
konkursą. Kolektorius prižiūrėtų mažiausią kainą pasiūlęs konkurso
dalyvis.
Miesto tarybos kolegijos nariai įpareigojo administraciją
ruošti visus reikalingus dokumentus, kad būtų paskelbti konkursai
pirkti kolektorių priežiūros paslaugas.
„Aš reikalausiu, kad šitas visas nešvarus biznis būtų
išaiškintas, paskelbiant, kas konkrečiai kaltas, kad savivaldybė,
turėdama daugiau nei šimto milijonų litų vertės turtą, jokių pajamų
už tuo turtu naudojantis teikiamas paslaugas keletą metų visai
negavo. Manau, savo žodį tars ir prokuratūra, kuri viską padarys,
kad būtų įvertintas savivaldybės tarnautojų aplaidumas, dėl kurio
patirta nuostolių“, - ELTAI antradienį sakė miesto tarybos narys K.
Mikėnas. Jis žada ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje „nevynioti
žodžių į vatą, kalbėdamas kolektorių klausimu“.