Ar socialdemokratai neįžvelgia ir savo kaltės dėl Lietuvą ištikusių bėdų? Kokių tikslų siekiama neigiant kone visas konservatorių siūlomas šalies ekonomikos gelbėjimo priemones?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Socialdemokratų partijos pirmininku Gediminu Kirkilu.
- Dėl Lietuvą ištikusios krizės konservatoriai labiausiai kaltina jūsų partiją. Ar tai neišmušė jūsų iš vėžių? – pasiteiravome G.Kirkilo.
- Mane tai trikdytų, jei kaltinimai būtų pagrįsti. Bet jie laužti iš piršto. Žinau, kad elgiausi teisingai.
Net dabar Lietuvos dar neapėmė recesija klasikine prasme, nes šis terminas taikomas šalims tik tuomet, kai jų bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka du ketvirčius iš eilės. Nuosmukis kol kas trunka vieną ketvirtį. Vadinasi, susidūrėme tik su recesijos požymiais.
Tačiau šių požymių būtų bent jau mažiau, jeigu konservatoriai per rinkimų kampaniją ir vėliau sudarinėdami Vyriausybę nebūtų nuolat šaukę apie krizę.
Tai virto didžiule žala šalies ūkiui, nes išgąsdino investuotojus ir vartotojus.
Visame pasaulyje įprasta, kad vyriausybės optimistiškai skelbia, kaip verta jų šalyse investuoti. A.Kubilius puolė gąsdinti, kad Lietuva tuoj bankrutuos.
A.Kubilius elgėsi priešingai nei JAV prezidentas Barackas Obama. JAV vadovas, pasitikėdamas savimi ir savo tauta, skelbė pasauliui, kad nors jo šalį ištiko krizė, amerikiečiai pajėgūs susitelkti ir įveikti visus sunkumus. Taip turėjo kalbėti ir A.Kubilius.
Jeigu konservatoriai nebūtų kėlę panikos, manau, būtų pasitvirtinusios mūsų prognozės, kad 2008 metais BVP augs apie 4 procentus. Ūkis dar kilo – maždaug 3,2 procento, bet konservatoriai pasistengė, kad augtų kiek mažiau, nei mes planavome.
- Jus kaltina, kad palikote naujai Vyriausybei visiškai išsunktą šalies biudžetą.
- Tai neteisingi kaltinimai.
Praėjusių metų biudžetas priimtas valdant mažumos Vyriausybei.
Tokiomis sąlygomis įmanomas tik kompromisinis biudžetas, kurį palaimina opozicija.
Prisiminkime, kas Seime labiausiai skatino išlaidavimą. Tai – Kęstutis Glaveckas ir visa Liberalų sąjūdžio frakcija. Ne mažiau aktyvūs didindami biudžeto išlaidas buvo ir patys konservatoriai.
Siūlėme 475 litų dydžio bazinę algą, kuria remiantis skaičiuojami valdininkų atlyginimai.
Opozicija pareikalavo 500 litų bazinės algos.
Tik po sunkių derybų pavyko susitarti dėl 490 litų dydžio. Tai daugiausia ir lėmė praėjusių metų biudžeto deficito padidėjimą.
Iš viso Seime buvo pateikta maždaug 7,5 mlrd. litų vertės pasiūlymų didinti biudžetą. Reikėjo milžiniškų pastangų, kad pristabdytume šį išlaidavimą.
Mes visą laiką kuo nors nepagrįstai kaltinami, kartais netgi sau prieštaraujant.
Ankstesniais laikais buvome kaltinami, kad algos kyla per lėtai, nors šalies BVP auga labai sparčiai. O pernai jau pasigirdo kaltinimų, jog atlyginimai kyla dar greičiau nei BVP.
Dabar mes kaltinami, kad nesudarėme vieno ar dviejų milijardų litų rezervo.
- Estija buvo sudariusi tokį rezervą.
- Ir nieko gera nelaimėjo. Estija iš tiesų nusileido eurokomisaro Joaquino Almunios ir kai kurių kitų Briuselio pareigūnų spaudimui, kad reikia turėti biudžeto perteklių. Nepaisant šios aukos, estus anksčiau nei mus ištiko recesija.
Negalima aklai vadovautis net ir Europos Komisijos rekomendacijomis. Komisarai turi savų interesų. ES šalys ne tik bendradarbiauja, bet ir konkuruoja.
Tai turi įtakos ir eurokomisarų nuostatoms.
Beje, pastaruoju metu stiprėja kritikos eurokomisarams lavina. Vadovų taryboje jie buvo ne kartą kritikuojami, pavyzdžiui, dėl kažkokio mistinio reikalavimo būtinai neviršyti 3 proc. valstybės biudžeto deficito.
Niekas negali pasakyti, kodėl būtent 3 proc. yra laikomi lemtinga riba. ES nepriklausančios šalys nebijo didesnio biudžeto deficito ir jų ekonomika dėl to tiktai greičiau auga.
Interesai daro įtaką visoms rekomendacijoms. Tarkime, labai naivu manyti, kad Skandinavijos kapitalo valdomi bankai pirmiausia rūpinsis Lietuvos, o ne savo akcininkų interesais.
- Ar Statistikos departamentui paskelbus, kad praėjusį ketvirtį Lietuvos BVP smuko 1,5 procento, nedėkojote likimui, jog dabar jau esate opozicijos lyderis, o ne premjeras?
- Manęs nebaugintų ir premjero kėdė, nes žinau, ką tokioje situacijoje reikia daryti. Pasitvirtino mano prognozės, kad konservatorių propaganda subrandins neigiamų vaisių.
Bet žvelgiant į visus praėjusius metus matyti, kad Lietuvos ekonomika vis dar augo, o tai pavyko pasiekti tik penkioms iš 27 ES šalių.
- Kodėl alternatyvią programą siūlote tiktai dabar, kai konservatoriai ir jų sąjungininkai jau įvykdė mokesčių perversmą?
- Stengėmės daryti viską, kas įmanoma, kad sustabdytume jų buldozerį.
Bet konservatoriai ir jų sąjungininkai dabar turi tvirtą daugumą Seime. Lietuva imasi priešingų antikrizinių priemonių nei kitos ES šalys – pas mus mokesčiai ne mažinami, o didinami.
- Latvija imasi panašių priemonių.
- Latviams dar blogiau nei lietuviams. Tuo tarpu Vokietija pirmiausia siekia išsaugoti darbo vietas, rūpinasi socialine sauga ir skatina ūkį.
Ekonomikos lėtėjimo sąlygomis labai svarbu išsaugoti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris sunkmečiu gali būti gyvybingiausias, jei jam sudaromos palankios sąlygos gyvuoti.
A.Kubiliaus Vyriausybė ėmėsi priešingų veiksmų – smaugia šį verslą.
- Klausantis debatų kartais atrodo, kad socialdemokratams labiau rūpi efektingai pasirodyti rinkėjams nei sustabdyti valdžios planus.
- Nepamirškime, kad dabartinė dauguma remiasi net 85 parlamentarais. Tai – absoliuti dauguma.
Realiai galėjome tik nedalyvauti balsavime ir kartais suardyti būtiną įstatymams priimti kvorumą. Tai ir darėme. Pavyzdžiui, sustabdėme alkoholio apmokestinimo įstatymo priėmimą.
Mūsų pastangomis atšaukti apribojimai žurnalistams dirbti Seime.
Tikimės, kad pavyks panaikinti ir kitus žiniasklaidą ir kultūrą smaugiančius naujosios valdžios sprendimus.
Valdžios buldozerinių įstatymų traukinys dar tebejuda. Nevėlu stabdyti.
- Ir valdančioji koalicija, regis, nėra gelžbetoninė.
- Liberalai, prisijungdami prie koalicijos, visiškai paneigė savo deklaruojamas liberaliąsias vertybes.
Jau matome kliūčių ruožą, kuris gali sukelti valdančiosios koalicijos griūtį.
Pirmiausia tai – prezidento rinkimai. Akivaizdu, jog Arūnas Valinskas juose dalyvaus.
Bet konservatoriai nesiruošia jo remti, nors patys ir neturi savo kandidato. Tai neišvengiamai kels įtampą koalicijoje.
- Kokios priežastys verčia konservatorius taip elgtis?
- Pakreipčiau šį klausimą kitaip: kodėl neturėdami savo kandidato jie renkasi Dalią Grybauskaitę, o ne savo koalicijos partnerį A.Valinską?
Tai tik įrodo, kad valdančioji koalicija nėra monolitinė.
- Gal artėjantys prezidento rinkimai daro įtaką eurokomisarei D.Grybauskaitei, jūsų Vyriausybę visą laiką kritikavusiai, o A.Kubiliaus ministrų kabinetą vis giriančiai?
- Baigiasi D.Grybauskaitės kadencija Europos Komisijoje.
Nesunku buvo nuspėti, kad Seimo rinkimus turėtų laimėti konservatoriai. Matyt, D.Grybauskaitė nusprendė juos remti, tikėdamasi jų paramos antrai eurokomisaro kadencijai.
- Ar manote, kad D.Grybauskaitė sieks ne prezidento, o eurokomisaro posto?
- Manau, kad jai labiau norėtųsi vėl būti eurokomisare. Įtariu, kad A.Kubilius jai pažadėjo šį postą, jei jo Vyriausybė išsilaikytų iki šių metų rudens, kai bus sudaryta nauja Europos Komisija ir Lietuva deleguos savo eurokomisarą.
Bet abejoju, ar A.Kubilius sulauks ir savo partijos paramos, jei norės deleguoti į Europos Komisiją D.Grybauskaitę.
Gal todėl jis ir skatina D.Grybauskaitę dalyvauti prezidento rinkimuose, kad atsikratytų galvos skausmo. Jei ji laimėtų, problema savaime išsispręstų.
Jei pralaimėtų – irgi būtų gerai, nes D.Grybauskaitė tuomet netiktų ir į eurokomisarus.
Bet D.Grybauskaitei, manau, nebus lengva apsispręsti. Ji niekada nėra dalyvavusi jokiuose rinkimuose.
Kiekvienas kandidatas – tiesiog peršviečiamas. Tenka susitaikyti su tuo, kad nelieka ir asmeninio privatumo.
Tokiems seniems politikos vilkams kaip man arba A.Kubiliui daug kartų teko dalyvauti rinkimuose. Mes pripratome, kad pažeidžiamas ir privatumas. Tačiau tai gali būti rimtas iššūkis tiems, kurie dar nėra patyrę rinkimų mėsmalės.
- Kuo konservatoriai gali pakeisti D.Grybauskaitę?
- Tai rimta konservatorių problema. A.Kubilius jau pareiškė, kad jis nedalyvaus šalies vadovo rinkimuose. Bet, manau, konservatoriai kels kandidatą iš savo gretų.
- Jūsų partijoje jau diskutuojama, kas ateityje turėtų vadovauti socialdemokratams.
Ar praradęs premjero postą nebūsite išstumtas ir iš partijos pirmininko pareigų?
- Konkurentų bijo tik silpnas lyderis. Tai matome kitose partijose. Net konservatorių partijoje buvo tik vienas ryškus lyderis – Vytautas Landsbergis.
Socialdemokratų partijoje kitokia padėtis. Mes turime daug lyderių. Tai – mūsų stiprybė.
- Ar sieksite tapti socialdemokratų kandidatu prezidento rinkimuose?
- Profesionalus politikas privalo būti pasirengęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Šis postas nėra mano svajonė. Manau, Lietuvoje didžiausia atsakomybė tenka Vyriausybės vadovui.
Tačiau laikausi nuomonės, kad kandidatu prezidento rinkimuose turėtų būti partijos lyderis.
Tiesa, ne visi socialdemokratai taip mano.
- Ar daug socialdemokratų norėtų, kad partijos garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas keltų savo kandidatūrą per prezidento rinkimus?
- Taip, yra tokių nuotaikų. Bet, manau, A.Brazausko atsakymas bus „ne“.