Pasak premjero, numatoma 4 milijardų litų injekcija turėtų
padėti atgaivinti šalies ūkį, o verslo kreditavimu būtų leista
užsiimti šalies bankams.
„Bankai šioje vietoje tam tikra prasme būtų tiktai tarpininkai,
kurie valstybės sutelktus europinius ar pasiskolintus iš Europos
investicijų banko pinigus pagal specialias programas skolintų
verslui kaip mikrokreditus, rizikos kapitalą ar normalius
kreditus“, - po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi trečiadienį
sakė jis.
A. Kubilius pripažino, kad norint, jog bankai teiktų paskolas
verslui, reikia rasti mechanizmą. Pasiteiravus, kaip bus
užtikrinama, kad gavę injekcijas bankai skolins pinigus, Premjeras
patikino, kad jie turės atitikti tam tikrus reikalavimus ir
įtikinti, jog pinigus panaudos verslo skatinimui.
„Tie bankai, kurie pateiks aiškiausius įsipareigojimus ir
garantijas, kad jie tikrai pinigus panaudos tam, kam numato
Vyriausybė verslo skatinimo plane, tai tie bankai ir bus
pasirinkti“, - teigė Vyriausybės vadovas.
A.Kubilius taip pat žada, kad pirmieji pinigai iš 4 mlrd. litų
vertės verslo skatinimo plano verslininkus turėtų pasiekti jau
kovą, o kitos dalies gali tekti palaukti dar porą mėnesių.
Svarsto, kaip sušvelninti darbo rinkos taisykles
Norint sumažinti nedarbą reikia
keisti darbo rinkos reguliavimo taisykles, o ne tik mokėti bedarbio
pašalpas, įsitikinęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Pasak premjero, Vyriausybė svarsto darbo rinkos reguliavimo
sušvelninimo galimybes. Jos turėtų įmonėms padėti lanksčiau
reaguoti į šiuo metu atsiradusius iššūkius.
„Mes manome, kad turėtų būti ne tik dvi galimybės versle - arba
dirbi, arba bankrutuoji ir visus darbuotojus paleidi į darbo biržą.
(...) Svarstome, kad tie gana „kieti“ reglamentai - prieš kiek
laiko reikia perspėti apie darbuotojų atleidimą, reglamentai dėl
išmokų dydžių - kad būtų galimybė juos perkelti į kolektyvines
sutartis“, - trečiadienį žurnalistams po susitikimo su prezidentu
Valdu Adamkumi sakė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovo teigimu, jeigu įmonė turi problemų ir negali
išlaikyti visų darbuotojų, tai ji taip pat turi turėti galimybę
lanksčiau spręsti problemas.
„Pavyzdžiui, numatyti ne visą darbo dieną arba, jeigu įmonė
negali dirbti, neturi nuolatinio darbo, dirba tik kelias dienas per
savaitę, tai kad vėlgi už tą nedarbo dieną nebūtų mokama, bet
išsaugomos visos kitos darbo vietos“, - teigė premjeras.
Anot A.Kubiliaus, minėtieji darbo rinkos reguliavimo siūlymai
kol kas dar nėra suderinti su profsąjungomis, tačiau Premjeras
mano, kad pakeitimams jos nesipriešins.
„Jos turi būti suinteresuotos, kad kuo daugiau įmonių turėtų
įvairių būdų reaguoti į sudėtingą padėtį. Juk geriau, kad įmonė
toliau dirbtų, galbūt ir negalėdama apmokėti visos darbo jėgos
tiek, kiek ji mokėdavo anksčiau. Geriau turėti tokią galimybę negu
jokios galimybės dirbti“, - kalbėjo premjeras.
Fizinio asmens bankroto įstatymas svarstomas
Premjeras nesiryžta prognozuoti, kada Lietuvoje galėtų būti priimtas Fizinio
asmens bankroto įstatymas, tačiau teigia, jog tokio teisės akto
galimybė svarstoma.
Pasak Vyriausybės vadovo, Fizinio asmens bankroto įstatymas
turi ir pliusų, ir minusų bei į jį žiūrima atsakingai. A. Kubilius
pabrėžė, kad JAV šis įstatymas atvedė bankus prie griūties.
„Nekilnojamo turto kainų kritimas su fizinio asmens bankrotu,
kas buvo leidžiama JAV, labai greitai atvedė prie daugelio didžiųjų
bankų kolapso, kurį matėme pastaruoju metu, ir tai sukėlė visą tą
krizę, kurioje dabar gyvename“, - po susitikimo su Prezidentu Valdu
Adamkumi žiniasklaidai sakė Vyriausybės vadovas.
ELTA primena, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija
buvo parengta pernai spalį. Manyta, jog įstatymo projektas per
mėnesį atsidurs Vyriausybėje, tačiau Seimo rinkimai sujaukė visus
planus.