Dėl lenkiškų pavadinimų - į Strasbūrą

Arūnas Dumalakas ("Sostinė")
Per mėnesį sostinės prieigose turi išnykti lentelės, kuriose gatvių pavadinimai užrašyti lenkų kalba. Tačiau Vilniaus rajono valdžia nesutinka su šiuo teismo sprendimu.
Ginčai dėl nelietuviškų gatvių pavadinimų Vilniaus rajone trunka jau ne vienerius metus. Ir greitai nesibaigs.
Daugiau nuotraukų (1)
Nors mūšis dėl gatvių pavadinimų jau baigtas, Vilniaus rajono valdžia neketina sudėti ginklų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė neskundžiamą nutartį ir įpareigojo per vieną mėnesį pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias lenteles, bet tai nė motais Vilniaus rajono valdžiai – ji svarsto galimybę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, taip pat kitas Europos teismo institucijas.
Gali būti, kad skundą dėl gatvių pavadinimų Vilniaus rajono savivaldybė parašys ir Europos Tarybai ar Lenkijos vyriausybei, kad ši pamėgintų įtikinti Lietuvą pakeisti sprendimą.
Aiškina, kad trūksta pinigų
Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Jurgiui Jurkevičiui lenkų grasinimai didelio įspūdžio nedaro.
„Tai nestabdo teismo sprendimo“, – nukirto jis.
Jei Vilniaus rajono savivaldybė per mėnesį nesugebės įvykdyti teismo sprendimo, J.Jurkevičius kreipsis į antstolius.
Kiek kainuotų išlupti keturias vinis, kuriomis prikalta gatvės pavadinimo lentelė ne valstybine kalba?
J.Jurkevičiaus žodžiais, Vilniaus rajono savivaldybė į tokį kone kuriozišką klausimą atsakymo per ginčų ir bylinėjimosi metus taip ir nepateikė.
Viename rašte rajono valdžia tik nurodė, kad 2008-aisiais biudžete nėra pinigų lentelėms pakeisti. Ar bus jų šiemet – neaišku.
„Ar daug kainuoja pakeisti kelias lenteles? Juk paprastai gatvių pavadinimai būna nurodyti tik ant pirmo ir paskutinio gatvės namo“, – svarstė J.Jurkevičius.
Lentelių, kuriose gatvių pavadinimai užrašyti lenkiškai, yra Riešėje, Maišiagaloje, Raudondvaryje ir Nemenčinėje.
Neįsileis į privačią valdą?
Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas baiminosi, kad keičiant gatvių pavadinimus gali iškilti kita kliūtis. Tai – privačių valdų savininkų nenoras įsileisti teismo vykdytojus į kiemą.
„Kai kurie žmonės gali tokius dalykus traktuoti kaip įsibrovimą į privačią teritoriją“, – aiškino J.Vasiliauskas.
Pamėginus keisti gatvių pavadinimų lenteles, su tokiu pasipriešinimu jau susidurta Šalčininkų rajone.
Kai kurie gyventojai pareiškė, kad jiems lentelės lenkų kalba gražios ir jie nieko nenori keisti.
Stojo piestu ir už Plater
Vilniaus rajono savivaldybė dėl gatvių pavadinimų ketino kreiptis ir į Konstitucinį teismą, tačiau ketinimų teko atsisakyti.
O Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre Vilniaus rajono valdžia skundžiasi jau ne pirmą kartą.
Pernai rugsėjo mėnesį į Strasbūrą nukeliavo kreipimasis dėl to, kad savivaldybei buvo uždrausta Lavoriškių vidurinę mokyklą pavadinti Emilii Plater vardu.
Lietuvos įstatymai reikalauja, kad mokykla vadintųsi Emilijos Pliaterytės vardu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.