Tačiau nuo benamio sklindantis kvapas tebūtų pusė bėdos. Įvairiose Jonavos įstaigose dirbantys žmonės labiausiai piktina iš jo galvos krentančios utėlės.
„Jis pas mus ateina nuolatos. Kone kasdien. Išvarome, bet tik kelioms minutėms. Ir vėl grįžta. Štai prieš kelias dienas matėme, kaip iš galvos krapštė ir mėtė utėles. Jos lipo sienomis“, - viena per kitą guodėsi Jonavos pašto darbuotojos.
Būtent paštą benamis yra pamėgęs bene labiausiai. Moterys ne kartą prašė ir policijos, ir greitosios pagalbos, tačiau specialiųjų tarnybų darbuotojai tik skėsčiojo rankomis.
Šis žmogus nedaro nusikaltimų, tad policija nesikiša. Jis – sveikas, todėl nieko padaryti negali ir greitosios pagalbos medikai.
„Tuo tarpu mes esame tarsi jo įkaitės. Išvarome, vėl grįžta. Nuolatinis dvokas čia tvyro kone visuomet“, - guodėsi moterys.
Pašto darbuotojos greta savo darbo stalų laiko ir oro gaiviklį – kai kvapas būna visai nepakenčiamas, jos juo išpurškia salę.
Benamis mėgsta užsukti ir į kitas Jonavos įstaigas, taip pat miesto savivaldybę. Tačiau čia jis užsibūna neilgai.
Anksčiau socialiniame būste gyvenęs, tačiau jį kone landyne pavertęs jonaviškis buvo iškeldintas.
Neseniai savivaldybės darbuotojai organizavo jo maudymą – nuvežę į pirminės sveikatos priežiūros centrą išprausė ir perrengė. Tačiau netrukus vyras vėl apsileido.
„Panašu, kad jam toks gyvenimo būdas patinka, ir pats žmogus nieko nenori keisti“, - sakė Jonavos miesto seniūnas Valerijus Krugliakovas.