Konservatorių atstovo Vytauto Landsbergio teigimu, jo pozicija dėl galimo
Gvantanamo kalinių priėmimo yra atsargi, nes nėra galutinai įrodyta, kad jie
nėra susiję su teroristinėmis organizacijomis.
„Mano pozicija yra atsargi. Aš nežinau, ar Lietuva turi galimybių tuos
kalinius tikrinti. Tai, kad jie nesusiję su Rugsėjo 11-osios įvykiais,
nereiškia, kad jie apskritai nesusiję su teroristinėmis organizacijomis.
Tai, kad jie sukėlė įtarimų ir įkliuvo, savaime yra neraminantis faktas.
Manau, kad tokių kalinių, jei nėra žinoma, kad jie nesusiję su teroristais,
- o kas dabar gali patvirtinti, kad nėra -, Lietuvai nereikia“, - BNS
trečiadienį sakė V.Landsbergis.
Socialdemokratas Aloyzas Sakalas BNS tvirtino, kad Gvantanamo
sulaikytieji į Lietuvą neturėtų būti priimami vadovaujantis kokiomis nors
išimtinėmis sąlygomis. Taip pat, pasak jo, Migracijos departamentui reikėtų
turėti omenyje, kad šie asmenys gali turėti sąsajų su teroristais.
„Jei tokie kaliniai ir būti priimami jiems neturėtų būti taikomos jokios
išimtys. Tai yra jiems turėtų galioti ta pati priėmimo į šalį tvarka, kokia
galioja kitiems emigrantams. Lietuvai nereikėtų jų laukti išskėstomis
rankomis“, - kalbėjo A.Sakalas.
Tuo tarpu liberalė Margarita Starkevičiūtė pažymėjo, kad svarstant
galimybę priimti kalinius iš kitų šalių, pirmiausia turėtų būti
„sutvarkytos“ Lietuvos įkalinimo įstaigos.
„Mano turima šiuo metu informacija liudija, kad Lietuvos įkalinimo
įstaigose sąlygos pagal ES standartus nėra patenkinamos“, - konstatavo
MStarkevičiūtė.
EP spaudos tarnyba trečiadienį pranešė, kad EP priėmė rezoliuciją, kuria
pritarė naujojo JAV prezidento Baracko Obamos sprendimui
uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą, kuriame be teismo laikomi terorizmu
įtariami asmenys. Rezoliucijoje ES šalys taip raginamos „būti
pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį
Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos
apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu.
Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos
tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami
kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu
Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią
jie galėtų saugiai grįžti, - JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama
kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61
Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo
teroristinėje veikloje.