Skolos kaip kilpos: lengva įkliūti, sunku išsipainioti

Si­gi­tas Gudžiūnas ("Ūkininkų patarėjas")
Dar praėjusių metų spalį Šiaulių antstolė Eurika Rulienė areštavo Raseinių rajono Gylių kaimo ūkininko Tado Zakaro sąskaitas banke, o šių metų sausį paskelbė ir pieno fermos varžytynes. Antstolės padėjėjos Danguolės Butkuvienės teigimu, kreditoriai prašo iš ūkininko išieškoti per milijoną litų negrąžintų skolų. „Turime informacijos, kad tai dar ne visos ūkininko skolos“, - „ŪP“ teigė antstolės padėjėja.
Ra­sei­nių ra­jo­no pie­no ūkio šei­mi­nin­kas T.Za­ka­ras sa­kė, jog sva­jo­jo grei­tai su­kur­ti stam­bų ir mo­der­nų pie­no ūkį.
Daugiau nuotraukų (1)
Kreditoriai ramybėje nepaliks
Gylių kaimo ūkininką, 25 metų Tadą Zakarą, prislėgė daugiau kaip milijono litų skolų našta. - Pirmieji T. Zakaro kreditoriai į Šiaulių antstolės Eurikos Rulienės kontorą kreipėsi dar praėjusių metų balandį. Šiuo metu iš jo skolas prašo išieškoti bendrovės „Litagros prekyba“, „Keskoagro Lietuva“, „Agrolipta“, „Dimela Lietuva“, „Kauno grūdai“, Šakių agrocentras, Raseinių „Sodros“ skyrius ir daug kitų kreditorių, tarp kurių yra ir privačių asmenų, - sakė antstolės padėjėja D.Butkuvienė. - Nors ūkininką persekioja didelės skolos, tačiau jis ir toliau elgiasi, sakyčiau, lengvabūdiškai, vengia bendrauti ir net įvairiais būdais savo turimą turtą bando nuslėpti.
Registruotais laiškas kviečiame T. Zakarą atvykti į kontorą derinti skolų grąžinimo, bet jis nesirodo, o jei nuvažiuojame į fermą, irgi neberandame.
Ar galima taip lengvabūdiškai elgtis, kai už nugaros tokios skolos? Negi žmogus tikisi pabėgti nuo susidariusios situacijos? Tai neįmanomas dalykas.
D. Butkuvienės teigimu, dauguma ūkininko T. Zakaro turto yra įkeista bankams. ,,Dėl to praėjusių metų spalį ir areštavome jo sąskaitas, ir dabar esame priversti iš varžytynių parduoti visas karves“, - sakė antstolės padėjėja.
Ūkininkui negailėjo gerų žodžių
Į Raseinių rajono Alėjų kaime esančią ūkininko T. Zakaro karvių fermą „ŪP“ vyko kartu su rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiuoju veterinarijos gydytoju – inspektoriumi gyvūnų gerovei Ovidijumi Butkumi. Pakeliui į ūkį specialistas jaunojo ūkininko adresu negailėjo gerų žodžių.
- Tadas Zakaras – labai darbštus, o svarbiausia – myli gyvulius. Todėl net ir esant tokiai sudėtingai ūkio finansinei situacijai, gyvuliai visuomet pašerti ir prižiūrėti. Jei pas visus ūkininkus karvės taip atrodytų kaip pas T. Zakarą, tai būtų labai gerai. Nieko baisaus tame ūkyje nėra“, - nuoširdžiai kalbėjo veterinarijos tarnybos gydytojas O.Butkus.
Vet. gydytojo teigimu, T. Zakaras galvojo apie ūkio ateitį. Naudodamasis proga, kad karvių kainos smarkiai kritusios, padvigubino jų bandą, „Tadas dar jaunas, o dirba kaip pašėlęs, be poilsio ir išeiginių. Ir to fakto niekas nenuneigs. Lankausi daugelyje rajono pieno fermų, tačiau iki tokios tvarkos, kokia šiandien yra pas T. Zakarą, daugeliui jų dar trūksta. Manau, dabar kreditoriai turėtų duoti jaunam ūkininkui atsitiesti, ir jis po kurio laiko tas skolas visiems iki cento grąžintų“, - dėstė Raseinių r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius gyvūnų gerovei O. Butkus.
T. Zakaro ūkiui veterinarijos paslaugas teikianti vet. gydytoja Dalia Tautkienė apie ūkininką irgi išsakė daug gražių ir gerų žodžių. ,,Savo zonoje turiu apie 3 tūkst. galvijų, tačiau tik vienas T. Zakaras, rūpindamasis karvių sveikata ir pieno kokybe, įsigijo lazerinį mastitų gydymo aparatą, kuriam reikėjo nemažos pinigų sumos, - pasakojo D. Tautkienė. - Kad ūkio gyvuliai būtų sveiki, T. Zakaras samdė konsultantus iš Veterinarijos akademijos. Jų padedamas sudarydavo karvių šėrimo racionus. Noriu pažymėti, kad jaunasis ūkininkas gyvulių priežiūros ir šėrimo sąskaita niekada netaupė. Fermos darbininkams mokėjo labai gerus atlyginimus. Kai paskaičiuoji išlaidas pašarams ir gyvulių priežiūrai, už darbą nieko ir nelieka, nes už pieną šiandien moka labai mažai. Matyt, tai ir privedė ūkį prie bankroto.“
„Neįvertinau savo galimybių“
Pasak prieš trejus metus ūkį įregistravusio Gylių kaimo 25 metų pieno ūkio šeimininko T. Zakaro, jis buvo užsimojęs greitai sukurti stambų ir modernų pieno ūkį. Jis neslėpė, jog plėtojant ūkį labai daug paramos sulaukė iš AB „Pieno žvaigždės“. Tačiau Europos Sąjungos teikiama parama nepanoro pasinaudoti.
- Ėmiau kreditus iš banko, plėčiau ūkį, galvojau, kad viskas klostysis sėkmingai. Prieš trejus metus nusipirkau ir suremontavau karvidę, suformavau 300 melžiamų piendavių bandą. Pernai iš kiekvienos primelžiau po 7200 kg aukščiausios rūšies pieno, - pasakojo ūkio šeimininkas T. Zakaras. - Iš viso į ūkį investavau per 3 mln. Lt. Tačiau net į galvą neatėjo, kad per pusmetį taip smarkiai nukris pieno supirkimo kainos ir mano svajonės suduš į šipulius, - atviravo jaunasis ūkininkas. - Pernai rudenį antstoliams areštavus mano sąskaitas negalėjau nusipirkti kombinuotųjų pašarų, todėl dabar iš karvės per dieną primelžiu tik po 10 l pieno.
Šiandien ūkininkas prisipažįsta, jog tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė todėl, kad gerai neapskaičiavo savo galimybių. Jo teigimu, praėjusių metų pabaigoje jis bandė nutraukti stipriai užveržtą skolų kilpą pardavęs daugiau kaip pusę ūkio melžiamų karvių. ,,Už gautas lėšas atsiskaičiau su tais kreditoriais, kurie dėl skolų labiausiai rėmė prie sienos. Su likusiais kreditoriais pavyko sudaryti taikos sutartis ir susitarti, kad jie kreditų grąžinimą atidės penkeriems metams. Praėjusių metų gruodžio 18 d. antstolei parašiau pasižadėjimą, kad kiekvieną mėnesį jiems pervesiu po 10 tūkst. Lt. Deja, antstolė man vis tiek paskelbė varžytynes, - neslėpė apmaudo T. Zakaras.
Jo teigimu, antstolė taip padarė neatsižvelgdama į įstatyme numatytą varžytynių procedūrą. „Antstolė aiškino, kad karves skubos tvarka nusprendė parduoti todėl, kad jos neprižiūrimos, suliegusios ir dvesia iš bado“, - piktinosi T. Zakaras.
Jaunas ūkininkas neslėpė, jog tokios antstolės E. Rulienės kalbos jį labai įžeidė ir papiktino. ,,Geriau mes būsime nevalgę, bet gyvulius pašersime. Tuo labiau kad turime savo pašarų. Todėl dėl antstolės neteisėtų veiksmų jau kreipėmės į Raseinių apylinkės teismą. Jeigu nepavyks susitarti su kreditoriais, tuomet siūlysime pirkėją iš savo rajono, kuris yra pasiruošęs nupirkti visą bandą. Liūdna, bet, ko gero, ūkį turėsiu palaidoti“.
Ar visada anstoliai geranoriški?
Pasak AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktoriaus Algirdo Paspirgėlio, pagrindinė T. Zakaro pieno ūkio bankroto priežastis – jaunojo ūkininko noras greitai išsiplėsti.
- Šiandien viskas akivaizdu, kad ūkyje daug kas daryta be sveikos nuovokos. T. Zakarui trūko ne tik geros vadybos, bet ir realybės suvokimo, - „ŪP“ kalbėjo žaliavos supirkimo direktorius. A. Paspirgėlis apgailestavo, kad T. Zakaras ne tik neapskaičiavo savo galimybių, bet ir neįvertino, kad taip gali pasikeisti situacija pieno rinkoje, jog smarkiai iškilusios pieno kainos po pusmečio taip pat smarkiai ims kristi.
„Neslėpsiu, šiandien situacija T. Zakaro ūkyje išties labai sudėtinga. Pirmiausia, norint jam išgyventi, reikia, kad to geranoriškai norėtų visi jo kreditoriai. Tik tokiu atveju, jeigu kreditoriai sutiktų išdėstyti skolų grąžinimą per 10–15 metų, galima kažką svajoti. Šiuo metu T. Zakaro pieno ūkis praktiškai nieko negali grąžinti. Priešingai, norint jį atstatyti į normalias vėžes, kažkurį laiką reikia duoti atsikvėpti. Aš dar bandžiau šnekinti kreditorius, kad jie leistų ūkiui atsigauti, bet jie tokio entuziazmo nerodo. Visi pinigų nori šiandien. Tačiau antstoliai, išpardavę karves šiandien, kreditoriams grąžins tik apie 20 proc. skolų, - sakė A. Paspirgėlis. - O likusias skolas reikės palaidoti“.
Avį nori nukirpti, tai pirma ją pašerk
AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktoriaus A.Paspirgėlio be užuolankų pasiteiravome, ar panašioje situacijoje jau yra atsidūrusių ir daugiau pieno ūkių?
Anot A. Paspirgėlio, šiandien visi šalies pieno ūkiai yra atsidūrę sudėtingoje finansinėje situacijoje. „Kas turi savo pašarų, tiems dar yra geriau, o kam reikia ir juos pirkti - blogiau. Yra daug pieno ūkių, kurie mums skolingi dideles sumas. Mes jiems padėjome pasistatyti fermas, įsigyti šaldymo bei melžimo įrangą, - neslėpė A. Paspirgėlis. - Dabar su tokiais ūkininkais mes susėdame kartu ir tariamės, dėliojame skolų grąžinimo terminus. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkui paskolą reikėjo grąžinti iki sausio, tai atidedama iki liepos 1 d. Manau, kad šiandien panašiai turėtų elgtis visi ūkininkų kreditoriai. Krizės laikotarpiu labai reikalingas geranoriškumas ir supratimas“.
Anot direktoriaus, šiandien jam atrodo, kad žmonės visiškai nustojo valgyti pieno produktus. Dėl to ūkininkai ir atsidūrė tokioje kvailoje padėtyje. Bet, anot jo, ši krizė praeis. Ir to pieno tikrai reikės, nes pasaulyje dar yra labai daug badaujančių žmonių. Klausimas tik toks: kiek laiko ši krizė truks ir kaip ją išgyvens?
- Yra jaunas ūkininkas Skuodo rajone, kurio finansinė padėtis panaši į T. Zakaro, - pasakojo A. Paspirgėlis. - Bet ten situacija kiek kitokia, kadangi ir kreditoriai, ir antstoliai į šį ūkininką žiūri visiškai kitaip. Todėl šio pieno ūkio varžytynės dar nepaskelbtos. Šiuo metu yra nemažai pieno ūkių, kurie turi tokių pačių sunkumų. Juos irgi slegia didelės skolos bankams ir technikos pardavėjams. Bet jie kažkaip dar verčiasi.
Kasdien melžia po 5–6 t pieno ir bankai jų nesmaugia. Galvoju, kad šiuo metu bankai turėtų apsiriboti tik palūkanų surinkimu, o kreditų grąžinimo per šį sunkmetį iš ūkininkų nereikalauti, nes kiekviena krizė ateina ir praeina. Jeigu avį nori nukirpti, tai pirma reikia ją pašerti. Priešingu atveju nebus nei avies, nei vilnos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.