Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, audito
rezultatai parodė, kad šiuo metu įgyvendinamos dvi tarpusavyje
nesuderintos programos - krizių valdymo bei civilinės saugos ir
gelbėjimo sistemų plėtotės, todėl valstybės ištekliai gali būti
naudojami netaupiai ir neracionaliai.
„Juk iki šiol neapibrėžta krizės sąvoka, todėl neaišku, kuo ji
skiriasi nuo ekstremalios situacijos, nereglamentuoti šių situacijų
paskelbimo kriterijai, todėl pagalba gali vėluoti“, - sako R.Budbergytė.
Ji pabrėžė, kad būtina sukurti bendrą gelbėjimo sistemą. Tam
reikia suderinti teisės aktų nuostatas, parengti ir patvirtinti
nacionalinį ekstremalių (krizinių) situacijų įveikimo planą,
reglamentuoti ekstremalios situacijos paskelbimo ir atšaukimo
sąlygas, atsakingų asmenų funkcijas ir atsakomybę.
Auditorių nuomone, sukurta pernelyg sudėtinga pajėgų telkimo
ekstremaliai situacijai likviduoti tvarka. Dėl to praėjusių metų
vasarą kilus gaisrui Rokiškio rajono Degesynės durpyne reikiamos
pajėgos jam gesinti buvo sutelktos tik trečiąją gaisro gesinimo
dieną, nes savivaldybės turimos pajėgos buvo nepakankamos, o
kviestis papildomų nuspręsta per vėlai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs
naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo projektą, tačiau jo
derinimas stringa dėl Krašto apsaugos ministerijos pozicijos. Jos
nuomone, pirmiau reikėtų išspręsti krizių valdymo sistemos plėtotės
klausimus.
Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms neseniai buvo
pavestos nebūdingos funkcijos - organizuoti, koordinuoti ir
vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo
darbams jūroje. Tačiau auditoriai nurodė, kad Nacionalinio saugumo
pagrindų įstatyme įtvirtinta tokiai tvarkai prieštaraujanti
nuostata, kad taikos metu karines pajėgas pasitelkus į pagalbą
visuomenei joms turi vadovauti ne kariškiai, o civilinės valdžios
atstovai.
Iki šiol atsakingos institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl
slėptuvių tolesnio naudojimo. Esamų slėptuvių būklė prasta, todėl
ekstremalios situacijos atveju daugelio jų nebus galima naudoti
pagal paskirtį. Manoma, kad šiuo metu jose būtų galima apsaugoti
tik apie 4 proc. šalies gyventojų.
Ekstremalias situacijas pavesta suvaldyti civilinės saugos ir
gelbėjimo sistemos institucijoms - Vyriausybės ekstremalių
situacijų komisijai, Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei kitoms struktūroms ir
žinyboms.