„Prieš dvidešimt metų tikintieji su ašaromis ir jauduliu
sugrįžo į savo namus, kurių praradimo skausmas taip ilgai degino jų
širdis. Katedra vėl tapo Dievo namais, Dievas vėl apsigyveno tarp
mūsų Vilniaus ir Lietuvos širdyje. Bažnyčia šiandien laisva, bet
drįstu sakyti, kad ji šiandien kenčia nuo meilės stygiaus tarp mūsų
visų“, - sakė savo homilijoje Vilniaus arkivyskupas.
Kardinolo teigimu, mūsų Arkikatedra tikrai bus patraukli, jei
mokėsime mylėti vieni kitus ir pašalinsime visas apkalbas,
šmeižtus, nepasitikėjimą, savanaudiškumą.
„Mes kartais užmirštame Katedros vietą savo gyvenime. Buvę
Romoje tikriausiai matė Laterano baziliką, kuri pirmaisiais
šimtmečiais buvo ir popiežiaus sostas, visų Romos miesto ir
pasaulio bažnyčių galva ir motina. Panašiai ir mūsų Vilniaus
arkikatedra yra galva ir motina visų Vilniaus arkivyskupijos
bažnyčių. 1949 metais netekę Arkikatedros ir 1961 m. netekę
ištremto Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus, tapome
našlaičiai“, - sakė A.J.Bačkis.
Kardinolo teigimu, nuvažiavęs į Romą jis kaskart stengiąsis
apsilankyti Laterano bazilikoje, kur ir pats yra gavęs kunigo
šventimus. „Tad ir Vilniaus katedra turėtų būti brangi kiekvienam
kunigui, kuris vyskupo rankų uždėjimu ir Šventosios Dvasios veikimu
gavo šventimus“, - sakė Vilniaus arkivyskupas.
Kardinolo teigimu, per laiką nuo Vilniaus arkikatedros
atšventinimo 1989 metų vasario 5 dieną šioje pagrindinėje sostinės
ir visos Lietuvos šventovėje buvo įšventinta 90 kunigų. Ateinantį
šeštadienį Arkikatedroje kardinolas įšventins dar septynis naujus
kunigus.
Ketvirtadienio pavakarę drauge su apaštaliniu nuncijumi ir
Lietuvos vyskupais kardinolas aukos šv. Mišias, dėkodami už
tikinčiųjų bendruomenei prieš du dešimtmečius sugrįžusius Dievo
namus.
Vilniuje vyks ir daugiau Arkikatedros atšventinimo sukakčiai
skirtų renginių. Mokslinę konferenciją „Manipuliacijos sakralumu.
Vilniaus katedra prie sovietų ir Lietuvai laisvėjant“ vasario 26
dieną rengia Lietuvių katalikų mokslo akademija. Po sekmadienio
sumos Arkikatedroje vyksiantys religinės muzikos koncertai irgi bus
skiriami šventovės sugrąžinimo tikintiesiems sukakčiai. Vasario 15
dieną šventovėje koncertuos berniukų ir jaunuolių choras
„Ąžuoliukas“, vasario 22 dieną šventinę programą atliks Vilniaus
arkikatedros jaunimo choras, o kovo 1-ąją skambės Vilniaus
grigališkojo choralo studijos giesmės, skirtos Arkikatedros
dedikavimui ir šv. Stanislovui - vienam iš Vilniaus arkikatedros
globėjų, taip pat Katedros vaikų choro renesanso laikotarpio
giesmės ir Katedros jaunimo choro giedami XVII a. kūriniai,
atliekami drauge su šv. Kristoforo kameriniu orkestru.
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
buvo pastatyta pirmosios krikščionių šventovės vietoje, pačioje
miesto širdyje, pilies papėdėje, tapo ir Lietuvos valdovų panteonu.
Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio
grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatoma. Pastarąjį kartą
Katedros rekonstrukcijos darbai buvo baigti 1801 m., klasicistinės
šventovės fasadą papuošė šv. Elenos, šv. Kazimiero ir šv.
Stanislovo skulptūros, fasadas ir vidus buvo išpuoštas skulptūromis
ir bareljefais.
1889 m. Vilniaus katedrai suteiktas bazilikos titulas. 1925 m.,
įkūrus Vilniaus arkivyskupiją, ji tapo arkikatedra. 1949 m.
šventovė sovietų okupantų buvo uždaryta, ketinta joje įrengti
garažą ar dirbtuves, tačiau 1956 m. įrengta paveikslų galerija ir
koncertų salė.
1988 m. rudenį Arkikatedra grąžinta tikintiesiems, prie jos
durų šv. Mišias aukojo ir įsimintiną pamokslą pasakė kardinolas
Vincentas Sladkevičius. 1989 m. vasario 5 d. Vilniaus arkivyskupas
Julijonas Steponavičius iškilmingai atšventino Arkikatedrą, buvusią
uždarytą tikintiesiems 40 metų.
Pagrindinė šventovė brangi kiekvienam katalikui ir kaip vieta,
kurioje gerbiamos šv. Kazimiero relikvijos, sovietmečiu ištremtos į
Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, o 1989 metų kovą sidabro sarkofage
iškilmingai parneštos į Šv. Kazimiero koplyčią Arkikatedroje.