Jis
prisijungs, tačiau tik tuo atveju, jeigu jį partija pasiūlys ir jeigu į
rinkimus neis AMB. O jeigu jis eis?
Kas toks yra apžvalgininkų ir kyšių juodosios buhalterijos
sąrašuose inicialais minimas AMB? O kiek šis žmogus gali būti
susijęs su „Alitos“ privatizavimo istorija, kai įmonė į lietuvių
verslininkų rankas buvo atiduota praktiškai pusvelčiui?
Grįžti prie tų temų privertė tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino,
jog „Alitos“ bendrovė buvo privatizuota pažeidžiant įstatymus, o
teisingumo ministras R.Šimašius paskelbė, kad praktiško kelio, kaip
atkurti teisybę, praktiškai nėra.
Tai ką - šios istorijos ir AMB dalyvavimo jose vaidmuo taip ir liks
amžiams tamsoje?
Dabar valstybė atrodo lyg antausį gavęs vaikas, kuris nežino - verkti,
bėgti ar pulti gintis dabar jam reikėtų.
Mikę Pūkuotuką bitės sugėlė ne tada, kai šis ilsėjosi po medžiu, o
tuomet, kai šis įsiropštė į medį ir mėgino pasisemti medaus. AMB kol
kas tik flirtuoja su rinkėjais ir leidžia suprasti, jog gali mėginti
ropštis to medaus.
Na ką gi - prašom! Tai būtų pretekstas rimtam šio politiko praeities
veiklos tyrimui. Nors, esu įsitikinęs, kad net ir atsisakęs to medaus
AMB neturėtų būti paliktas ramybėje. Ir štai dėl ko.
Neseniai vienas AMB bendražygių, buvęs užsienio reikalų ministras
P.Gylys pakankamai mandagiai, tačiau kartu labai aiškiai viename
savo rašinyje leido suprasti, kad AMB vien tik iš algos negalėjo
įsigyti tiek turto, kiek šiuo metu jo valdo, ir kad socialdemokratija
jam ir jo aplinkai buvo tik priedanga vykdant oligarchų norus.
Tai - rimtas pareiškimas. Ir ne kažkokio V.Šustausko, o profesoriaus
ir buvusio LDDP užsienio reikalų ministro. Gal jis tikrai turėtų ką įdomaus
pasakyti kokiai nors komisijai?
Sutinku, jog kelti bylą teisme ir tokiu būdu aiškintis visas alkoholio
bendrovės privatizavimo peripetijas gali būti ir painu, ir neperspektyvu.
Tačiau į šiuos klausimus, jeigu šis politikas jau reiškia pretenzijas
grįžti į politiką, kažkas juk turėtų pabandyti atsakyti. Juk nesamdysi
žmogaus pačioms svarbiausioms valstybės pareigoms, kai jį supa tiek daug
juodų debesų.
„Alitos“ privatizavimo istorija, inicialai ir konkretūs skaičiai prie jų
juodojoje buhalterijoje, išskirtinis dėmesys Panevėžio statybos
trestui, kuris yra susižėręs valstybinių užsakymų tikriausiai tiek pat,
kiek visos kitos statybų bendrovės kartu paėmus, yra labai ryškūs to politiko
veiklos vektoriai.
Noras pavairuoti valstybės vairą visada sukelia rinkėjų susidomėjimą tuo
vairuotoju, nes neaišku, ar blaivus jis vairuos, ar nuveš visus tikrai
ta kryptimi, kuria ir žadėjo.
K.Prunskienei ir vėl gali tekti gintis, kad jos slaptas vardas - ne Šatrija,
nes vieni jos prisipažinimą bendradarbiauti su KGB pameta, o kiti vėl
suranda. Dabar, atrodo, vėl surado. Archyve.
Be to, šiai politikei jau lyg ir stogas važiuoja. Ji pažadėjo, jei taps
prezidente, išvaikyti dabartinę Vyriausybę. O kas po to? Nauji Seimo
rinkimai ir ekonominė suirutė?
Tokioje situacijoje Vyriausybes ir taip gali tekti keisti kas pusę metų.
Šios valdančiosios daugumos populiarumas - šiaudo plonumo, tačiau jis
dar nelūžta, todėl dirbtinai jį laužyti nėra prasmės. Ateis laikas, bus
ir vaikas.
Seimo vedėjui A.Valinskui gali tekti skaičiuoti savo organizuotus
koncertus, už kuriuos pinigų gaudavo, tačiau visų mokesčių nemokėdavo.
Turės ir daug plačiau papasakoti apie savo pajamas bei skolas bankams.
Juk prasiskolinęs veikėjas, išrinktas prezidentu, gali įkeisti bankui ir
pačią valstybę, ką tada darysime?
Nors D.Grybauskaitė ir mėgina pabrėžti, jog kandidatuoja tik kaip
nepriklausoma kandidatė, premjeras A.Kubilius kažkodėl vis tiek bando
suspausti ją savo glėbyje ir siūlo konservatoriams eurokomisarę paremti.
Toks A.Kubiliaus jausmų proveržis gali išprovokuoti dar daugiau audrų
aplink pagrindinę rinkimų favoritę ir galbūt net gerokai ją apipešioti.
Mat kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos
skyriai jau ėmė rengti reikalavimą, kad jų partijos vadovo A.Kubiliaus
taip aktyviai proteguojama D.Grybauskaitė atvirai išsakytų savo požiūrį
į tradicinę šeimą ir jos vertybes, o tada jie nuspręs, ką šiuose rinkimuose paremti.
O gal pats A.Kubilius siekia tos viešos diskusijos savo partijos viduje?