Nuo M.Žilinsko galerijos Laisvės alėja Nemuno salos link ėjusius vienuolius lydėjo kelių šimtų kauniečių minia. Atlikę ritualą vienuoliai išvyko į sostinę, kur tęsiasi tibetiečių sukilimo 50-osios metinėms skirta Tibeto kultūros dienų Lietuvoje programa.
Kauno M.Žilinsko galerijoje emigracijoje gyvenantys Tibeto vienuoliai mandalą ėmė kurti praėjusį antradienį. Kartodami mantras, giedodami religines giesmes vienuoliai iš spalvoto smėlio grūdelių dėliojo neįtikėtino įmantrumo piešinį tam, kad vėliau jį sunaikintų.
Mandalos birumas simbolizuoja pasaulio nepastovumą. Per akimirksnį sunaikinę sunkiai kurtas mandalas vienuoliai tikina patiriantys prašviesėjimą, suvokia savo laikinumą.
Lietuvoje viešintys, Tibeto kultūros dienas dovanojantys vienuoliai atvyko iš Šiaurės Indijoje veikiančio Lhodak Gadeno vienuolyno. Čia vienuoliai įsikūrė 1959 metais, kai kinų okupacinėms pajėgos sugriovė Tibete veikusį jų vienuolyną.
„Neatsitiktinai Tibeto kultūros dienos rengiamos būtent dabar. Kaip žinome, Tibetas yra Kinijos okupuota šalis. Mes turime Kovo 11-ąją, o tibetiečiai – kovo 10-ąją. Tai 1959 metų kovo 10 dienos sukilimo data. Todėl ir šios kultūros dienos baigsis kovo 10-ąją mitingu Vilniaus Rotušės aikštėje, primenant pasauliui, jog nepaisant to, kad gyvename trečiajame tūkstantmetyje, vis dar yra tautų, kurios dar negali naudotis prigimtinėmis žmonių ir tautų teisėmis į apsisprendimo, sąžinės, žodžio ir spaudos laisvę. Tai yra priminimas pasauliui, kad Tibetas iki šiol nėra laisvas“, - lrytas.lt žurnalistui sakė vienuolius lydėjęs Tibeto kultūros fondo vadovas Gintaras Dručkus.