Jurbarko r. savivaldybės administracijos ir Jurbarkų žemės ūkio bendrovės turtinius ginčus teismai sprendžia jau metus. Ginčas kilo dėl dvylikos garažų ir dalies administracinio pastato, kuriame daugiau nei trys dešimtmečiai veikia bendruomenės namai, nuosavybės teisių. Bylos ir su ja susijusių išlaidų galėjo ir neprireikti, jei valdininkai nebūtų pamiršę savivaldybės turtą įregistruoti VĮ Registrų centre.
Prieš 35 metus pačiame Jurbarkų gyvenvietės centre iškilęs administracinis pastatas su didžiule renginių sale ir kultūros darbuotojams skirtomis patalpomis buvo „Gegužės pirmosios“ kolūkio dovana kaimo žmonėms. Jurbarkų kultūros namus daugiau kaip du dešimtmečius garsinant agitbrigados „Kanabėkas“ šmaikštuoliams, niekam nebuvo įdomu, kur dirba į kultūros namus vakarais susirenkantys saviveiklininkai – kolūkyje ar mieste, tačiau keičiantis laikams prasidėjusios turto dalybos pakeitė ir žmonių santykius. 1992 m. kultūros namų salę, kino aparatinę, pusę pirmajame pastato aukšte esančių buitinių patalpų ir pagalbines patalpas „Gegužės pirmosios“ kolūkio laikinosios administracijos vadovas Vytautas Giedraitis perdavė Jurbarkų apylinkei kaip įnašą į agrarinės reformos fondą. Tą daryti kolūkio vadovams leido 1992 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas.
Po ketverių metų Jurbarkų apylinkė kultūros namus ir juose esantį turtą atidavė į savivaldybės balansą. Jurbarkų bendruomenės namų administratorius Vytautas Partikas tikina, kad šis turtas ir dabar formaliai dar priklauso Kultūros skyriui, o jis yra už jį atsakingas. V. Partikas tikina, kad prieš dešimt metų buvo užsakyta ir atlikta iš kolūkio perimtų patalpų inventorizacija, tačiau savivaldybė už ją nesumokėjo ir todėl pastato dalies negalėjo įregistruoti Registrų centre. Valdininkai „atsibudo“ tik tuomet, kai „Agrowill group“ nupirkus Jurbarkų žemės ūkio bendrovę buvo atlikti kadastriniai matavimai ir bendrovė visą administracinį pastatą įsiteisino... savo vardu!
V. Partikas tikina, kad apie tai, jog savivaldybė gali netekti iš „Gegužės pirmosios“ kolūkio gauto turto, pats ne kartą yra sakęs buvusiam Jurbarko rajono merui Aloyzui Zairiui, kaimo bendruomenės centro nariai rašė raštą Seimo nariui Sauliui Lapėnui.
„Raštai ir liko raštais – vienas į kišenę įsidėjo, kitas įsidėjo ir, tikriausiai, pamiršo. Dabar matome, kad ne be reikalo nerimavome: Jurbarkuose vis dažniau kalbama, kad bendrovė ruošiasi pastatą parduoti“, – tikino V. Partikas.
Kol vyksta teismai, „Jurbarkų“ žemės ūkio bendrovė parduoti kultūros namų lyg ir negalėtų, kita vertus, teismas laikinų apsaugos priemonių nenustatė, todėl bendrovė lyg ir gali su savo pastatu daryti, ką nori. Juo labiau kad Kauno apygardos teismas Jurbarko r. savivaldybės administracijos ieškinį atmetė.
Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus teismas aptiko, kad 1992 m. surašytuose perdavimo aktuose nėra nurodyta konkrečių patalpų, jų paskirties ir plotų, be to, tas pačias patalpas „Gegužės pirmosios” kolūkis buvo perdavęs ir Jurbarkų žemės ūkio bendrovei. Šio perdavimo akto pagrindu bendrovė ir užregistravo kultūros namus – kontorą savo vardu.
Kauno apygardos teismo sprendimą Jurbarko r. savivaldybė apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau vilčių, kad ginčas dėl Jurbarkų kultūros namų patalpų bus išspręstas savivaldybės naudai, yra nedaug. Nors kaimo bendruomenės nariai surinko ir per Seimo narį Bronių Paužą Apeliaciniam teismui įteikė visą pluoštą gyventojų parašų. Žmonių norai šįkart kertasi su valdininkų nuostatomis, kurie dėl to, jog kaimas prarado bendruomenės namus, visiškai nesijaudina.
Jurbarkų bendruomenės namų salė apleista, per stogą bėga vanduo, nuo lubų krinta plokštės, kampai supeliję. Kilus konfliktui su Jurbarkų žemės ūkio bendrove, bendruomenės namų administratorius V. Partikas kurį laiką net neturėjo raktų nuo savivaldybei priklausančių patalpų, todėl Jurbarkų meno mėgėjų kolektyvams buvo sudarytos sąlygos repetuoti Jurbarko kultūros centre. Saviveiklininkai tik apsidžiaugė, kad jiems nereikės šalti nešildomoje, drėgnoje salėje.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Radeta Savickienė mano, kad savivaldybei Jurbarkų kultūros namai nėra reikalingi. Patalpos taip apleistos, kad net nepanašios į kultūros židinį.
„Miestas čia pat – Jurbarkuose gyvenantys žmonės atvažiuoja į Jurbarko kultūros centre rengiamus koncertus, lanko spektaklius, todėl čia gali ir repetuoti. Kapelai „Šilas”, moterų vokaliniam ansambliui paskyrėme repeticijų kambarį, sudarėme visas sąlygas tobulėti. Kultūros centras Jurbarkuose nėra būtinas, todėl esame numatę labiau padėti Žindaičių bendruomenės salėje repetuojantiems kolektyvas, sudaryti jiems geresnes sąlygas”, – sakė R. Savickienė.
Tačiau Jurbarkų gyventojai su valdininkų nuomone nėra linkę sutikti. Jie tikina, kad netekę kultūros centro salės neturės vietos susirinkti, aptarti savo gyvenvietės problemų, pavakaroti. Praėjusių metų pabaigoje V. Partiko organizuotoje šventinėje vakaronėje dalyvavo daugiau nei 70 žmonių – vadinasi, norinčiųjų burtis yra, nėra tik vietos, kurioje šie žmonės būtų laukiami.
„Bendruomenės namai Jurbarkų gyventojams reikalingi – reikėtų tik pastatyti židinį, suremontuoti patalpas, o koncertų salė, kuriai reikalingos didelės investicijos, galėtų palaukti geresnių laikų”, – įsitikinęs V. Partikas. Pasak didelę patirtį turinčio kultūros darbuotojo, kitos vietos, kur gyventojai galėtų susirinkti, Jurbarkuose nėra – mokyklos vadovai ne visada norės įsileisti vakarotojus, o seniūnijos patalpose, kuriose kažkada buvo salė, jau seniai dirba žemėtvarkos specialistai.
Jurbarkuose gyvenantys žmonės nė už ką nenori patikėti, kad prieš 35 metus kolūkio pastatyti kultūros namai dabar priklauso tik Jurbarkų bendrovei. Jie su nerimu klausosi sklindančių gandų, kad bendrovės savininkė „Agrowill grop” žada pastate įrengti viešbutį arba autoservisą, ir dėl susiklosčiusios dvilypės padėties kaltina bendrovės savininkus. Greičiausiai iš žmonių atimtą turtą „Agrowill group“ parduos, kaip jau pardavinėja Jurbarkų žemės ūkio bendrovės karves.