Tokias mintis Lietuvos premjeras sekmadienio vakarą išsakė
naujienų agentūrai ELTA po neeilinio ES viršūnių susitikimo,
kuriame buvo tariamasi dėl bendro atsako į ekonominę krizę.
- Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys prieš viršūnių susitikimą
kalbėjo apie būtinybę gauti didesnę ES paramą. Kaip vertinate
susitikimo rezultatus?
- Svarbu tai, kad visos šalys sutarė, jog svarbiausias
problemas reikia spręsti solidariai, siekiant labiau koordinuotų
veiksmų sprendžiant kai kuriuose regionuose specifines problemas.
Mano įsitikinimu, ES yra pajėgi rasti tokių problemų sprendimų
ir grąžinti visuomenės pasitikėjimą ekonomikos ir finansų
perspektyva, be kurio negalėsime užtikrinti, kad globali krizė,
skaudžiai palietusi ir Europą, baigtųsi kuo greičiau.
Apie tai buvo daug kalbėta ir svarstant konkrečius dalykus -
kaip padidinti skolinimosi galimybes ES valstybėms narėms, kaip
pagreitinti kai kurių šalių galimybes tapti euro zonos narėmis.
Daug kartų buvo aptartos ir Lietuvai svarbios pagrindinių bankų
problemos, kad atitinkamoms valstybėms juos parėmus, nebūtų
sudaryta kliūčių gauti kreditinius resursus per antrinius bankus,
kurių gausu Vidurio Europoje. Lietuvoje kreditiniais resursais
disponuoja skandinaviški bankai, o jų valdomi bankai, esantys
Lietuvoje, yra veikiami problemų, kurių yra Skandinavijoje
- Vengrijos parengtas skubios finansinės paramos Rytų Europai
planas buvo sutiktas gana skeptiškai. Ar tai Jūsų nenuvylė?
- Manęs nenuvylė. Vengrai pateikė du planus. Pirmasis - 180
mlrd. eurų vertės - planas nelabai buvo aptariamas. Bet jie
atskirame laiške taip pat išdėstė pasiūlymus, kokių priemonių
turėti imtis ES - įskaitant tuos klausimus, kuriuos minėjau - dėl
pagrindinių bankų, greitesnio priartėjimo prie euro zonos ir
skolinimosi galimybių.
Šie klausimai atspindėti ir galutiniame komunikate, kuris po
diskusijų papildytas specifine nuoroda į Centrinės ir Rytų Europos
šalių problemas, o Europos Komisijai bei Ekonomikos ir finansų
ministrų tarybai pavesta atidžiai stebėti situaciją ir papildomai
planuoti kitus veiksmus.
- Kokios galimybės, kad bus pritarta spartesniam euro įvedimui
bendros ES valiutos neturinčiose šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje?
- Nors apie tai viešai daug kas nekalbės, bet diskusija buvo
gana nuoširdi.
Teko matyti kai kurių stambesnių Europos valstybių, euro zonos
šalių nuoširdų rūpestį šiuo klausimu. Sutarta, kad diskusijos bus
tęsiamos toliau. Vis dėlto aišku, kad pačiu artimiausiu metu - ryt
ar poryt - sprendimų dar neturėtume tikėtis.
- Susitikime Briuselyje pasigirdo kalbų apie naują „geležinę
uždangą“ tarp Rytų ir Vakarų Europos. Jūsų nuomone, kiek pagrįsti
tokie palyginimai?
- Jokios uždangos tikrai nemačiau. ES problemų yra įvairių, net
ir tarp Rytų Europos valstybių problemos yra skirtingos, todėl
negalima apibendrinti, kad visos ES naujokės yra vienijamos
kažkokių bendrų bruožų.
Be to, ES šalys naujokės kartais painiojamos su Rytų Europos
šalimis, kurios nėra ES - pavyzdžiui, Ukraina ar Balkanų
valstybėmis, ir jų problemos užkraunamos visai Centrinei Europai,
kurios šalys priklauso ES.
ES yra daug įvairių regioninių, industrinių problemų, kurias ES
siekia spręsti remdamasi solidarumo principais ir egzistuojančiomis
taisyklėmis.