Tačiau nukakę į Angliją jaunieji lietuviai patiria, kad studentavimas šioje šalyje – ne rožėmis klotas. Išstumti iš savo kalbinės ir kultūrinės aplinkos jie savaitgaliais negeria alaus aludėse, o lenkia nugaras, kad galėtų apmokėti sąskaitas už bendrabutį ir maistą.
Kodėl vis daugiau jaunuolių pasiryžta emigruoti į Didžiąją Britaniją, kalbėjomės su sparnus ketinančiais pakelti abiturientais.
Vienas iš jų - Vilniaus licėjuje mokslo šaknis kremtantis aštuoniolikmetis Gediminas Jucevičius. Paklaustas, kodėl pasirinko būtent Anglijos universitetą, pašnekovas nusišypso ir atsako, kad tai Anglija jį pasirinkusi.
Vaikinas jau keliskart lankėsi šioje šalyje, yra susipažinęs su jos kultūra ir papročiais. Licėjaus mokinys juokauja, kad angliška virtuvė yra Dievo klaida ir perspėja, kad norint nemirti badu reikia stropiai planuoti išlaidas.
Gediminas įsitikinęs, kad jei ir toliau didės tendencija išvažiuoti studijuoti svetur, Lietuva tikrai netaps Trečiojo pasaulio šalimi ar dykuma, bet iš tiesų neteks daug gabių žmonių, kurie pasilikdami gimtinėje efektyviai padėtų Lietuvai: „Apmaudu, tačiau su tokiomis darbo galimybėmis, kokias suteikia įgautas aukštasis išsilavinimas Anglijoje, į Lietuvą grįžti jau nebeverta. Nebent pakirstų tėvynės ar artimųjų ilgesys“.
Jo įsitikinimu, jei žmogus išvažiuodamas iš savo gimtosios aplinkos jaučiasi besiaukojantis, tuomet jam ne vieta užsienyje. „Suprantama, kad sunku palikti gimines, galbūt antrąją pusę, tačiau išvažiuojantysis turi būti labai ryžtingas ir žinantis, ko nori, kitaip Anglijoje lietuvių studentai gali prarasti ne tik artimuosius, bet ir patys save. Ko gero, dauguma nori įgyti kuo geresnį išsilavinimą, kad ateityje galėtų ramiai gyventi savo viloje ant Malaizijos kranto“, - šmaikštaudamas samprotavo abiturientas.
Gediminas priduria jokiais būdais nepeikiąs Lietuvos ir mano, kad ir čia galima susikurti puikią ateitį: „Toli gražu ne visi Anglijos universitetai gali prilygti mūsų Vilniaus universitetui, todėl vykti į Angliją vien todėl, kad ten yra Anglija, ne visada verta“.
Gediminas sako, kad daugelis klaidingai įsivaizduoja, jog Anglijoje trykšta laimės šaltiniai. Pasak jo, ne viską lemia universitetas, svarbūs faktoriai yra kultūra, pats gyvenimas, kuris mūsų šalyje yra nykus, o žmonės - abejingi. Jo nuomone, tai irgi yra viena iš paskatų išvažiuoti.
Studijuojant Anglijoje sunku išsilaikyti vien iš universiteto teikiamų stipendijų, todėl vaikinas ketina susirasti darbą laisvu nuo mokslų metu, o kritišku atveju tikisi pagalbos iš artimųjų.
Kita pašnekovė, sulaukusi teigiamo atsakymo iš Anglijos universiteto, šiuo metu mokosi Jonavos Senamiesčio gimnazijoje. Aštuoniolikmetė Ringailė Navickaitė studijas Didžiojoje Britanijoje pasirinko todėl, kad svajoja studijuoti anglų–ispanų kalbų filologiją, ir mano, kad gerą išsilavinimą įmanoma įgyti tik studijuojant filologiją toje pačioje kalbinėje terpėje.
Dauguma jos pažįstamų jau ragauja mokslą svajonių šalyje ir tolesnių savo ateities planų su Lietuva nesieja. Ringailė taip pat įsitikinusi, kad išvykusi į Lietuvą nebegrįš. „Nes manau, kad Lietuvoje nėra suteikiamos pakankamai geros sąlygos tolesnei profesijos perspektyvai. Teko girdėti ne vieną atvejį, kai net baigus kelis aukštuosius sunku įsidarbinti pagal savo profesiją“, - apgailestavo mergina.
Pesimistiškai žvelgianti į Lietuvos ateitį, ji teigia, kad greitai prasidės dar didesnis jaunų protų nutekėjimas. Anot jos, net turint praktikos ir žinių tam tikroje srityje, dažnas negali įstoti ten, kur jis save galėtų realizuoti geriausiai - vien todėl, kad nepasiseka surinkti aukštų balų iš egzaminų, o tada esi priverstas studijuoti bet kur, kad tik įgytum aukštąjį išsilavinimą.
Jos nuomone, Lietuvoje neatsižvelgiama į žmogaus gabumus tam tikroje srityje ir viską nulemia balai, kurie yra ir sėkmės reikalas.
Įstoti į Anglijos universitetus, ypač reitingų lentelėse pirmaujančius, pavyzdžiui, Oksfordo ar Kingso, taip pat sunku, tačiau, kaip pastebi Ringailė, vis tiek net ir šie universitetai atsižvelgia į kandidato motyvaciją bei patirtį.
Norint įstoti į Anglijos universitetą, reikia išlaikyti ir anglų kalbos testą (IELTI arba TOEFL).
„Šis „malonumas“ jums kainuos apie 500 litų, – šypsosi pašnekovė ir pradeda dėstyti paskolų studijoms sistemą. - Imi paskolą ir tau ją reikia atiduoti per 25 metus po studijų baigimo. Jeigu pasilikus Anglijoje tavo atlyginimas siekia 15 tūkst. svarų sterlingų (mažiau kaip 60 tūkst. litų) per metus arba jei po studijų grįžus į Lietuvą tavo pajamos per metus ima siekti 5 tūkst. svarų sterlingų (apie 25 tūkst. Lt) per metus, paskola turi būti grąžinama. Jeigu per 25 metus tu tiek neuždirbi, vadinasi, tavo studijos nepasiteisino ir paskola nurašoma. Studijos per metus kainuoja apie 3000 svarų (apie 15 tūkst. litų)“.
Mergina nebijo sunkiai dirbti ir po paskaitų, o Lietuvos valdžiai, niekaip nesusidorojančiai su švietimo reforma, palinki: „Jeigu Lietuva nori turėti perspektyvių ir gerų darbuotojų, kurie keltų valstybės lygį, jie turėtų atsižvelgti į stojančiųjų motyvaciją, žinoma, į šoną nenustumdami jų pasiekimų. Kad mažiau liktų mintinai vadovėlius iškalusių vidutiniokų, neturinčių tikrų sugebėjimų toje srityje. Daugelis talentų yra tikri maištautojai, kurie mokykloje nebuvo pavyzdingi mokiniai“.