KT konstatavo, kad 8 Atominės elektrinės įstatymo straipsnis prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatai, kad valstybės turtas turi būti naudojamas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei. Pagal KT sprendimą, taip yra dėl to, kad įstatyme nėra imperatyvios nuostatos įpareigojančios LEO LT pastatyti naują atominę elektrinę.
Teismas nutarė, kad Atominės elektrinės įstatymas ta apimtimi, kuria
nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo -
sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai - įgyvendinimą,
prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Be to, Konstitucijai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes jame nėra nustatyti
kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą
atsižvelgiant į specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei.
Taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Valstybės turto
įstatymo nuostata, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti tokio turto
investavimo kriterijus.
Tačiau didelės įtakos KT sprendimas projekto įgyvendinimui neturės. Seimas turės tiktai pakeisti keletą įstatymų.
KT atmetė į jį besikreipusių Seimo narių pretenzijas dėl galimo Konstitucijos pažeidimo įstatymu įtvirtinant monopoliją ir vartotojų teisių pažeidimo.
Pasak KT, Seimas, pasirinkdamas partnerį steigti bendrovei LEO LT, turėjo teisę veikti savo nuožiūra, o vartotojų teisės yra ginamos kitais įstatymais, todėl Atominės elektrinės įstatyme tai nebūtinai turėjo būti apibrėžta.
Po KT posėdžio vienas iš pareiškėjų Raimondas Šukys sakė, kad pagrindo išformuoti LEO LT teismo sprendimas nesudaro, tačiau pagal KT išaiškinimą teks taisyti keletą įstatymų.
„Negalima atmesti, kad pakeitus kai kuriuos įstatymus, teks peržiūrėti ir LEO LT steigimo sutartį“, - pridūrė jis.
KT analizavo, ar Konstituciją atitinka Seimo priimtas Atominės elektrinės
įstatymas, leidęs įsteigti LEO LT ir reglamentavęs jos veiklą.
„Dėl netinkamai Vyriausybės parengtų ir Seimo priimtų įstatymų, kurių
pagrindu buvo įkurta LEO LT, faktiškai iškilo grėsmė, kad svarbiausi šiam
projektui formuluoti uždaviniai - pastatyti naują atominę elektrinę bei
sujungti Lietuvos energetinę sistemą su Europos Sąjungos energetine sistema,
gali likti neįgyvendinti", - pranešime spaudai sakė liberalcentristas
Raimondas Šukys.
Jo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimas mažų mažiausiai yra rimtas
įpareigojimas iš esmės taisyti LEO LT veiklą bei valstybės turto valdymą,
naudojimą ir disponavimą reglamentuojančius teisės aktus.
„Seimo priimtas vadinamasis LEO LT įstatymas, mano įsitikinimu, buvo
itin neskaidrus bei paliko daug landų nesąžiningam, viešąjį interesą
pažeidžiančiam veikimui. Mano įsitikinimu, netgi turėtų būti peržiūrėtas ir
valstybės turto, faktiškai perduoto valdyti privačiam investuotojui,
įvertinimas", - sakė R.Šukys.
Jo teigimu, po Konstitucinio Teismo sprendimo reikalinga esminė daugelio
įstatymų revizija, užtikrinant realų vartotojų interesų gynimą, aiškiau
reglamentuojant nacionalinio investuotojo valdymą, valstybės atstovavimą
įmonėje bei konkretinant bendrovės veikimo tikslą - aiškiai įpareigojant
pastatyti naują atominę elektrinę bei nutiesti jungtis.
G.Kirkilas: "Nacionalinio investuotojo projektą būtina tęsti"
Buvęs socialdemokratų premjeras, dabartinis
opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas teigia, kad Seimas turėtų pataisyti
teisės aktus ir tęsti nacionalinio investuotojo „Leo LT" projektą.
G.Kirkilo vadovaujama buvusioji Vyriausybė prieš kelerius metus inicijavo
Atominės elektrinės įstatymo projektą bei nacionalinio investuotojo į naują
atominę elektrinę bendrovės steigimą.
Komentuodamas pirmadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl
Atominės elektrinės įstatymo normų atitikimo Konstitucijai G.Kirkilas
tvirtino nekvestionuojąs šio sprendimo.
„Konstitucinio Teismo nutarimą reikia įvykdyti, reikia įstatymą
pataisyti, kaip sako Konstitucinis Teismas", - BNS kalbėjo ekspremjeras.
Jis pabrėžė, kad jo Vyriausybė ir buvęs Seimas, balsuodamas už Atominės
elektrinės įstatymą, rėmėsi teisininkų išvadomis.
Pasak G.Kirkilo, nacionalinio investuotojo projektą būtina tęsti.
„Žlugdyti naujos atominės elektrinės statybą buvo didelė žala Lietuvai. Aš
nematau kitos alternatyvos, iš kur gautume elektros energijos, kaip naujos
atominės statyba", - tvirtino socialdemokratas.
Jis sakė tikįs, kad Vyriausybė ir Seimas pataisys viską, ko reikalauja
KT, ir tęs projektą.
KT pirmadienį paskelbė, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT",
kuriai patikėti milijardinės vertės strateginiai projektai, įsteigta
pažeidžiat Konstituciją, tačiau manoma, kad pagal teismo nutarimą
pakoregavus teisės aktus, „Leo LT" galės veikti toliau.
Teismas nutarė, kad Atominės elektrinės įstatymas ta apimtimi, kuria
nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo -
sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai -
įgyvendinimą, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijoje numatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad
ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
KT pabrėžė, kad įstatyme nėra nustatyta, kokiais principais,
užtikrinančiais veiksmingą atstovavimą valstybei, turi būti vadovaujamasi
parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis.
„Minėto įstatymo nuostatoje taip pat nėra nustatyta, kaip turi būti
organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams įgyvendinant
savo turtines ir neturtines teises), kad būtų kaupiamos piniginės lėšos
atominės elektrinės statybai. Taigi buvo pažeistas iš Konstitucijos kylantis
reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos
gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti valdant valstybės
investuotą turtą", - teigiama KT nutarime.
KT pirmadienį taip pat nutarė, kad pagrindiniam šalies įstatymui
neprieštarauja Atominės elektrinės įstatymo nuostata, jog „nacionalinis
investuotojas - Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas
privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai
siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams".
Anot teismo, vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykiai iš
esmės nėra Atominės elektrinės įstatymo reguliavimo dalykas. KT teigimu,
vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo teisinis reguliavimas elektros
energetikos srityje yra nustatytas įvairiuose kituose įstatymuose: Vartotojų
teisių apsaugos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Civiliniame
kodekse.
Be to, įtvirtintas nacionalinio investuotojo tikslas - siekti naudos sau
ir visiems savo akcininkams - nesąs vienintelis nacionalinio investuotojo
tikslas.
KT teigimu, Konstitucijai neprieštarauja ir Atominės elektrinės įstatymo
nuostata, kad „nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros
energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį - elektros energijos
perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo,
nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja
įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip
pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su
Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos
sistemomis."
Anot Teismo, įstatymo tikslas ir jame įtvirtintas Lietuvos strateginis
tikslas elektros energetikos srityje lemia ir atitinkamus nacionalinio
investuotojo steigimo ir veiklos tikslus. KT konstatavo, kad ginčijamu
teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos naujai steigiamoje
nacionalinėje elektros energetikos bendrovėje (nacionaliniame
investuotojuje) sutelkti nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonių
valdymą.
„Atominės elektrinės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo
sudaryta teisinių prielaidų sumažinti ar padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių
ir galinčių vykdyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas,
skaičių, taip pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko ar gali
tekti minėtiems ūkio subjektams. Taigi elektros energetikos srityje nebuvo
sukurta nauja monopolija", - rašoma nutarime.
Anot teisėjų, kviečiant derėtis privačios elektros skirstymo bendrovės
VST akcininkus dėl dalyvavimo „Leo LT" veikloje, Konstitucija nebuvo
pažeista.
„Nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasirenkant nacionalinio investuotojo
modelį ir jį įtvirtinant Atominės elektrinės įstatyme nebuvo imtasi
pakankamų priemonių išsiaiškinti, ar toks nacionalinis investuotojas bus
pajėgus įgyvendinti jam šiame įstatyme keliamus tikslus", - teigiama
nutarime.
Tačiau Konstitucijai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes jame nėra nustatyti
kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą
atsižvelgiant į specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei.
„Leo LT" steigimą leidęs įstatymas priimtas maždaug prieš metus, o įmonė
įkurta pernai gegužę, į ją sujungus valstybės valdytas „Lietuvos energijos"
ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijas bei „NDX energijos" turėtas VST akcijas.
Vyriausybė valdo 62 proc., „NDX energija" - 38 proc. „Leo LT" akcijų.
Buvęs socialdemokratų premjeras, dabartinis
opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas teigia, kad Seimas turėtų pataisyti
teisės aktus ir tęsti nacionalinio investuotojo „Leo LT" projektą.
G.Kirkilo vadovaujama buvusioji Vyriausybė prieš kelerius metus inicijavo
Atominės elektrinės įstatymo projektą bei nacionalinio investuotojo į naują
atominę elektrinę bendrovės steigimą.
Komentuodamas pirmadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl
Atominės elektrinės įstatymo normų atitikimo Konstitucijai G.Kirkilas
tvirtino nekvestionuojąs šio sprendimo.
„Konstitucinio Teismo nutarimą reikia įvykdyti, reikia įstatymą
pataisyti, kaip sako Konstitucinis Teismas", - BNS kalbėjo ekspremjeras.
Jis pabrėžė, kad jo Vyriausybė ir buvęs Seimas, balsuodamas už Atominės
elektrinės įstatymą, rėmėsi teisininkų išvadomis.
Pasak G.Kirkilo, nacionalinio investuotojo projektą būtina tęsti.
„Žlugdyti naujos atominės elektrinės statybą buvo didelė žala Lietuvai. Aš
nematau kitos alternatyvos, iš kur gautume elektros energijos, kaip naujos
atominės statyba", - tvirtino socialdemokratas.
Jis sakė tikįs, kad Vyriausybė ir Seimas pataisys viską, ko reikalauja
KT, ir tęs projektą.
A.Kubilius: "LEO LT stebėtojų taryboje ir valdyboje turės įvykti pokyčių"
Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog po
Konstitucinio Teismo sprendimo LEO LT stebėtojų taryboje ir valdyboje
turės įvykti pokyčių.
Tokia A.Kubiliaus nuomonė buvo paskelbta pirmadienį po jo susitikimo su
energetikos ministru Arvydu Sekmoku.
„Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad įstatyme apibrėžti bendrovės
„Leo LT" valdymo principai prieštarauja Konstitucijai. Po šio KT sprendimo
visuomenėje neturi likti neteisingumo jausmo, todėl per šią savaitę kartu su
teisininkais atidžiai išnagrinėsime šį nutarimą ir priimsime sprendimus,
kurie neleis Lietuvos piliečiams abejoti, ar esame demokratinė teisinė
valstybė", - žurnalistams premjero A.Kubiliaus nuomonę pagarsino jo atstovas
spaudai Ridas Jasiulionis.
Anot R.Jasiulionio, premjeras taip pat pažymėjo, kad artimiausiu metu
įmonės „Leo LT" stebėtojų taryboje ir valdyboje turės įvykti pokyčių, kad
būtų proporcingai ir tinkamai atstovaujama valstybės ir visuomenės
interesams. Tai atlikti iš esmės esą ir nurodė KT.
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta LEO LT yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį - elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. LEO LT akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. - bendrovė „NDX Energija“.