Pensininkui adrenalinas ten, kur kiti tik žiovauja

Biržų rajone, Obelaukių kaime, gyvenantis 71 metų Romas Džiūvė jau penkti metai kaip niekada įdėmiai stebi tai, kas vyksta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Pro jo akis ir ausis neprasprūsta nė viena visuomenėje iškilusi aktualesnė diskusija.

Kiti jo bendraamžiai, išėję į užtarnautą poilsį, rašo memuarus apie savo gyvenimą ar gimtojo kaimo istorijas, o R.Džiūvė popieriaus lape guldo nuomonę apie svarbiausius politinius įvykius.

Parašytus komentarus pensininkas svajoja išleisti atskira knyga. Joje bus sudėti ne tik pamąstymai apie politikų sprendimus, bet ir apie įdomiausius visuomenės reiškinius: gėjų ir lesbiečių judėjimus, abortų problemą bei kitus.

Pagyvenusiam vyrui išmanymo galėtų pavydėti ne vienas politikas. Biržietis kiekvieną įstatymą išgliaudo kaip riešutus, netingi išsiaiškinti ir platesnės kokios nors sąvokos reikšmės.

Politikos mėgėjas turi tvirtą nuomonę apie pastaruoju metu vykstančius įvykius bei šalį sukrėtusį mitingą prie Seimo rūmų, peraugusį į riaušes.

„Tai, kad žmonės savo nuomonę išsako taikiuose mitinguose, yra labai gerai. O chuliganizmai nieko gero neduoda“, – įsitikinęs pašnekovas.

Apie naująjį Seimą politikos mėgėjas yra griežtos nuomonės: Arūno Valinsko partijos nariai Seimą gramzdina į didelę duobę. Ir pats A.Valinskas neturėtų savo poste išsilaikyti.

Ypač R.Džiūvę nustebino Andriaus Kubiliaus pastabos dėl tuščio vyriausybės iždo – premjeras apkaltino buvusią vyriausybę, kad ši paliko tuščią biudžetą. Anot pensininko, ne vienas gyventojas pamena, jog G.Kirkilas Seimo ne kartą prašė nepriiminėti nepalankių ekonomikai įstatymų, tačiau tuomet konservatoriai nieko negirdėjo, patys balsuodavo už.

Savo dieną obelaukietis pradeda nuo spaudos skaitymo. Tačiau pirmiausia jis skaito ne apie pikantiškas aukštuomenės gyvenimo detales, o apie svarbiausias politines aktualijas. Ypač mėgstama laikraščio skiltis – profesionalių politologų komentarai. Juos jis analizuoja ne vieną kartą.

Ant kaimiečio stalo šalia periodinės spaudos guli ne koks mėgstamas romanas, o itin rimta literatūra: Konstitucija, rinkimų įstatymas, pilietybės įstatymas.

R.Džiūvė savo nuomonę pareiškė ir tautos išrinktiesiems. Savo parašytą išsamų penkių lapų komentarą apie šalies rinkimų sistemą jis nusiuntė praėjusios kadencijos Seimui. Už tai iš kanceliarijos dovanų gavo kalendorių.

Siųsti savo, paprasto piliečio, nuomonę obelaukietis nusprendė sužinojęs, jog Seimas prašo gyventojų pareikšti savo nuomones ir pasiūlymus dėl rinkimų.

Nors ir susilaukė dėmesio iš Seimo už savo darbą, R.Džiūvė liko nusivylęs. Apie savo ne vienos dienos triūsą jis neišgirdo jokios nuomonės – tarsi jo raštas net nebūtų perskaitytas.

Straipsnį apie pilietybės klausimą savamoklis politologas išsiuntė ir į Prezidentūrą. Iš ten taip pat nesulaukė jokio atsako.

Obelaukiečio nuomone, dabartinė rinkimų sistema ir įstatymas yra nedemokratiški. Tą jis akcentavo ir savo nusiųstuose pasiūlymuose Seimui.

Didžiausia blogybe R.Džiūvė laiko tai, kad partijų sąrašuose esantiems kandidatams leidžiama dalyvauti ir vienmandatėse apygardose. Tokiu atveju partijų sąrašuose esantis kandidatas tuose pačiuose rinkimuose dalyvauja du kartus, o pats save iškėlęs kandidatas – tik vieną kartą.

Apie tai jis ne kartą yra diskutavęs su savo pažįstamais. Jie vyrui prisipažįsta, kad balsuoti neina dėl neteisingos rinkimų sistemos. Dabartinė sistema tarnaujanti tik atskiriems partiniams veikėjams.

Be to, pašnekovas įsitikinęs, jog reikia keisti ir Seimo nario mandato priklausomybę, kad politikai negalėtų lakstyti iš vienos partijos į kitą.

Griežtą nuomonę kaimo politologas turi ir pilietybės atžvilgiu. Jo teigimu, dabar pilietybė yra sumaišyta su piliečio sąvoka.

Netgi svarbiausiame valstybės įstatyme – Konstitucijoje, pasak pašnekovo, yra įvelta šiurkšti klaida. Ten nurodoma, jog vienu metu negalima būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, o apie pilietybę net nekalbama.

Jo nuomone, reikia atskirti pilietybės ir piliečio sąvokas, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai. Taip pat ir pilietybė gali būti kelių rūšių – tautinė, valstybinė ir kontinentinė.

„Dabar yra suplakta į vieną krūvą – pilietis ir pilietybė. Pilietis yra asmuo, gyvenantis valstybėje. Gimęs mišrios tautybės šeimoje, jis gali turėti daugiau nei vieną tautinę pilietybę. Tuo tarpu valstybinę pilietybę galima turėti tik vieną“, – samprotavo R.Džiūvė.

O kontinentinė pilietybė, anot pašnekovo, yra priklausomybė žemynui. Mes turime ir Europos pilietybę. Kuriant pilietybės įstatymą, anot R.Džiūvės, derėtų šias sąvokas išanalizuoti plačiau.

Biržietis pastebėjo ir dar vieną netikslumą svarbiame kiekvienam žmogui dokumente – pase. Ten esą yra įvelta šiurkšti klaida verčiant į anglų kalbą. Pastraipoje „pilietybė“ anglų kalba parašyta: „nationality“ (tautybė). R.Džiūvė mano, jog čia turėtų būti įrašyta „citizenship“. Tai tikrasis žodžių „valstybinė pilietybė“ vertimas į anglų kalbą.

Nuo pat jaunystės domėjęsis politika, vieną kartą, dar tarybiniais laikais, R.Džiūvė vos skaudžiai nenukentėjo per savo smalsumą.

Jaunam komunistų partijos nariui buvo įdomu ne tik tai, kas vyksta Sovietų Sąjungoje, bet ir pasaulyje.

Kartą laikraštyje jis perskaitė nedidelę žinutę apie tai, kad amerikiečiai kuria gynybinę sistemą „Soja“, skirtą apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos.

Vykstant šaltajam karui tarp dviejų didžiausių pasaulio valstybių, sovietų valdžia visą laiką kaltino JAV, kad ši atominę ginkluotę ruošiasi iškelti į kosmosą.

„Perskaičiau, kad tarp Amerikos ir Tarybų Sąjungos buvo vedamos derybos. JAV atsisakius šios sistemos, Tarybų Sąjunga pasižada išeiti iš kosmoso. Nors nebuvo aiškiai parašyta, apie ką kalbama, tačiau buvo galima suprasti, kad komunistinė valstybė jau senokai su atominiu ginklu yra kosmose“, – senus įvykius pamena pašnekovas.

Kaip šitą faktą reikėtų interpretuoti, R.Džiūvė kartą tiesiai šviesiai paklausė vieno Biržų rajono vadovo. Išgirdęs tokį klausimą, aukštas komunistų partijos veikėjas liepė smalsuoliui padėkoti Dievui, kad šį klausimą uždavė tik jam vienam. Kitu atveju smalsiam klausinėtojui neva būtų tekę jau rytojaus dieną paspausti leteną baltajai meškai. Tai buvo apie 1970 metus.

„Iki tol aš tikėjau tuo, ką daro komunistai. Tačiau po šio įvykio supratau, kad ne viskas yra taip, kaip sakoma. Mano įsitikinimai smarkiai susvyravo“, – prisiminė pašnekovas.

Pagyvenęs Biržų rajono gyventojas niekam nebijo prisipažinti, jog priklausė komunistų partijai.

R.Džiūvė visą gyvenimą dirbo Obelaukių kolūkyje inžinieriumi, vėliau ir pirmininko pavaduotoju. Jis su savo broliu, kolūkio pirmininku Algirdu Džiūve ilgus metus rengė visoje šalyje garsų armonikininkų konkursą. Į šią šventę suplūsdavo muzikantai iš visų kampelių.