Pasak G.Nausėdos, pranešti apie neigiamą sprendimą jį paskatino tai, kad jis atsidūrė potencialių kandidatų sąrašo viršuje, ir šis visuomenės pasitikėjimas įpareigojo kalbėti viešai ir atvirai.
"Pastaruoju metu taip pat buvau raginamas ne tik imtis aktyvios visuomeninės veiklos, bet ir kelti savo kandidatūrą artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Atsidūriau sociologinėse apklausose minimų kandidatų sąrašo viršuje. Šis nuostabus visuomenės pasitikėjimo avansas jaudina ir įpareigoja atsakyti tuo pačiu atvirumu.
Dabartiniame globalių Lietuvos ir daugelio kitų valstybių ekonomiką draskančių problemų kontekste sąžiningas, drąsus ir kritiškas žodis yra ne mažiau reikšmingas negu tiesioginis dalyvavimas pačioje politikoje. Todėl noriu padėkoti visiems, suteikusiems man dar daugiau pasitikėjimo tęsti tai, ką iki šiol maniau, sugebu atlikti neblogai - analizuoti ir įvardinti svarbiausias makroekonomines problemas, padėti surasti galimus geriausius jų sprendimus.
Ir toliau darysiu tai, ką iki šiol kasdien nuosekliai dariau - kalbėsiu tiesą, kaip aš ją įsivaizduoju, apie Lietuvos ekonominės politikos sprendimus, nesvarbu, kokios pakraipos valdžios juos bepriimtų. Esu pasirengęs ir toliau dalintis savo žiniomis, patirtimi ir kompetencija su visa visuomene, neskaidydamas jos nei į kairę, nei į dešinę, ir patardamas tiems, kurie į tokius patarimus norės įsiklausyti", - rašoma G.Nausėdos pranešime spaudai.
Įvairiose apklausose G.Nausėda buvo įvardijamas kaip vienas galimų prezidento rinkimų lyderių, tačiau jis smarkiai nusileidžia kol kas vienvaldei lyderei – Europos komisarei Daliai Grybauskaitei.
Sausio pabaigoje bendrovės “Baltijos tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, už G.Nausėdą tikrai balsuotų 8 procentai respondentų, dar 27 procentai – greičiau balsuotų nei nebalsuotų.
Tiesa, pastaruoju metu apie G.Nausėdą kaip rimtą kandidatą kalbama nebuvo, nes daugelio politologų manymu, finansinės krizės metu prezidento rinkimus vargiai gali laimėti iš bankininkystės į politiką pasukęs kandidatas.