Filmo veiksmo laikas – 1989-1991 metai, Lietuvos kova už atsiskyrimą nuo SSRS ir Nepriklausomybės atstatymą. Filmas, trunkantis 4 val. 46 min, suskirstytas į 4 dalis, kuriose chronologiškai atkuriamas Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, atgimimas.
Filmo pagrindas - nuo 1989 iki 1991 metais paprasta vaizdo kamera namuose fiksuotos Amerikos televizijų naujienų ir debatų laidos, kuriose atsispindi svarbiausi pasaulio dėmesį prikaustę įvykiai - agresyvi Sovietų Sąjungos taktika siekiant palaužti nepriklausomybės siekį, paprastų žmonių laisvės demonstracijos, skamba įtakingiausių to meto politikų (Vytauto Landsbergio, Kazimiros Prunskienės, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, George'o H.W.Busho), žurnalistų, analitikų pasisakymai. Meko filmas puikiai atspindi ir naujų politinių, ekonominių bei socialinių ryšių tarp Rytų ir Vakarų kūrimą, visas su tuo susijusias baimes ir netikrumus.
Jonas Mekas: „Šis filmas yra sumontuotas iš vaizdo medžiagos, kurią nufilmavau savo vaizdo kamera fiksuodamas televizijos naujienas Sovietų Sąjungos griuvimo laiku, su tam tikrais kasdienio gyvenimo garsais fone. Tai yra dokumentuotas įvykių koncentratas, tų įvykių, kurie dėjosi šiuo lemtingu laikotarpiu, ir to, kaip jie buvo pateikiami televizijų žinių žurnalistų ir komentuotojų.
Šį filmą galima žiūrėti ir kaip klasikinę graikų dramą, kurioje tautų likimai buvo drastiškai pakeisti vieno nepalaužiamo, beveik iracionaliai apsisprendusio žmogaus valia, mažos tautos nepalaužiamu noru atgauti laisvę, paremtu kova prieš Galybę ir Galią, prieš Negalimumą. Dramos „veikėjai“ – prezidentai, diktatoriai ir paprasti žmonės“.
„Aš negalėjau nefilmuoti“, – teigia Jonas Mekas. Šio filmo gal ir nebūtų buvę, jei prieš metus kūrėjas nebūtų radęs šių senų juostų. „Ieškojau kažko kito, bet pradėjau peržiūrinėti šias juostas. Jų buvo daugiau nei dešimt valandų, – pasakojo Jonas Mekas. – Tai reta medžiaga, su kuria turėtų susipažinti visi, o ypač jaunesni lietuviai. Man šis filmas – lyg vadovėlis. Daug kas labai greitai pamiršo, kiek daug Lietuva prisidėjo prie Sovietų Sąjungos griuvimo“.
Mekas viską filmavo kamerą laikydamas rankose. Fone girdėti triukšmaujantys jo vaikai, suskamba telefonas ir švilpia užviręs arbatinukas, Jonas Mekas kosėja ar komentuoja. „Toks požiūris yra daug asmeniškesnis nei paprasčiausiai įrašyti laidas magnetofonu, – įsitikinęs kūrėjas. – Kritikai pabrėžia, kad man pavyko suasmeninti nuobodžiu stiliumi sukurtas televizijos žinias“.
Jonas Mekas teigia, kad seną medžiagą sumontuoti prireikė daugiau nei pusės metų, daugybė medžiagos pagaliau susidėjo į dinamišką 4 dalių filmą. „Negalima skubinti įvykių. Laikas šiame filme yra svarbus elementas“, – teigia Jonas Mekas.
Menininkas dažnai kartoja, kad netekus tėvynės jo naująja tėvyne tapo kinas. Kinu jis pavertė ir tėvynės atgavimą 1990-1991 metais – „mekiškai“ asmenišku mažos valstybės atgimimo dienoraščiu.
Filmo premjeroje JK „Tate Modern“ muziejuje dalyvaus ir vienas svarbiausių filmo veikėjų – prof. Vytautas Landsbergis. Kovo 9 d., 18 val. 30 min., Londono ekonomikos mokykloje (London School of Economics) numatoma Vytauto Landsbergio paskaita „Europe’s Growth as a Decline“.
Filmų rodymai organizuojami bendradarbiaujant Lietuvos ambasadai JK, „Tate Modern“, Edinburgh „Filmhouse“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai.
Kovo 8 d. „Tate Modern“, Starr Auditorium, Bankside, London SE1 9TG. Bilietai: 5 svarai sterlingų (4 - su nuolaida.)
Kovo 14 d. „Filmhouse“ 3, 88 Lothian Road, Edinburgh, EH3 9BZ. Bilietai: 4,80 svarai sterlingų (3,20 - su nuolaida).