Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
„Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45 (1 euras šiuo
metu lygus 3,4528 lito - BNS), būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos“,
- ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė K.Glaveckas.
Euro įvedimo metu euro ir lito santykį nustatys Europos centrinis bankas:
„Jis gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito (už 1 eurą)“.
K.Glavecko teigimu, kad ir 10 proc. nuvertinus litą per keitimą žmonės
pajustų pinigų netektį, todėl keitimo kurso korekcijų neturėtų būti.
Lietuvos nacionalinę valiutą litą kai kurių valiutų atžvilgiu K.Glaveckas
laiko pervertintą.
„Litas, atvirai tariant, dabar kai kurių valiutų (pavyzdžiui, zloto,
rublio) atžvilgiu tapo labai pervertintas - pasidarė labai brangus, o tai
labai nenaudinga mūsų eksportuotojams“, - sakė K.Glaveckas.
Be to, parlamentaras mano, kad esant tokiai ekonomikos būsenai, dabar
įsivesti eurą laikas būtų nepalankus, be to, Lietuva neatitinka kai kurių
Mastrichto kriterijų. Tačiau jis prognozuoja, kad po sunkmečio šie
kriterijai gali būti švelninami.
K.Glavecko teigimu, galėtų būti leidžiamas didesnis biudžeto deficitas:
„Dėl infliacijos dydžio bėdos nebus, dėl ekonomikos nuosmukio ji mažės“.
Pasak jo, realu kalbėti, kad euras Lietuvoje būtų įvestas 2011-2012
metais.
Sulaukė bankininkų kritikos
Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir SEB
banko prezidento patarėjas neatsakingu vadina Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko pareiškimą, kad įvedant eurą litas
galėtų būti net šiek tiek devalvuotas.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas BNS tvirtino, kad kalbos apie
lito devalvaciją neturi pagrindo.
„Manau, kad visiškai nepagrįstai keliama panika ir imamasi spręsti ne
savo kompetencijos klausimus. Lito bei euro santykis yra nustatytas ir
Lietuva yra įsipareigojusi jį išlaikyti stabilų iki euro įvedimo. Keisti tą
santykį nėra pagrindo“, - sakė R.Šarkinas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda kalbas apie galimą lito
devalvavimą pavadino nesąmone.
„Kas tokias nesąmones darys? Naudos jokios neduos, tik dar smarkiau
sujauks rinką. Jeigu yra galimybė prie kurso nekišti pirštų, tai ir nereikia
kišti“, - BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, realu, kad Lietuvoje euras būtų įvestas esant dabartiniam
euro ir lito kursui: „Yra galimybė tokiu kursu pasiekti eurą“.
G.Nausėdos teigimu, įsivesti kuo greičiau eurą būtų labai gerai, kad
nebekiltų daugiau baimių dėl devalvavimo, tačiau, anot finansų analitiko,
tai padaryti nerealu: „Nei galime vienašališkai įsivesti eurą, nei
atitinkame Mastrichto reikalavimus. Ir kam tokį klausimą reikėjo iškelti?
Nesuprantu“.
K.Glaveckas ketvirtadienį pareiškė, kad dabar įvedant eurą, lito ir euro
kursas tikriausiai būtų koreguojamas.
„Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45 (1 euras šiuo
metu lygus 3,4528 lito - BNS), būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos“,
- ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė K.Glaveckas.
Euro įvedimo metu euro ir lito santykį nustatys Europos centrinis bankas:
„Jis gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito (už 1 eurą)“.
K.Glavecko teigimu, kad ir 10 proc. nuvertinus litą per keitimą žmonės
pajustų pinigų netektį, todėl keitimo kurso korekcijų neturėtų būti.