Antrąją kadenciją baigiantis valstybės vadovas Valdas Adamkus
sulaukė 67 proc. palankių vertinimų ir nuo eurokomisarės atsiliko
13 procentinių punktų.
Nemenką palankumą pelnė ir buvęs Policijos generalinis
komisaras, dabar matomas vienoje televizijos laidoje Vytautas
Grigaravičius bei Seimo narė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo
ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Jiems palankumą parodė po 52 proc.
respondentų.
Šie keturi visuomenės veikėjai - vieninteliai, kuriuos vasario
viduryje darytoje viešosios nuomonės apklausoje palankiai įvertino
daugiau nei pusė apklaustųjų.
Dar penkis visuomenės veikėjus gyventojai vertino labiau
palankiai nei nepalankiai - Seimo narį Česlovą Juršėną, SEB banko
prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, Seimo narį Julių Veselką,
teisininką Kęstutį Čilinską ir užsienio reikalų ministrą Vygaudą
Ušacką.
Visus kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertino labiau
neigiamai nei teigiamai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos
tyrimai“ vasario 12-19 dienomis atliktos paklausos duomenimis,
nepalankiausiai vasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino Seimo
Pirmininką Arūną Valinską ir Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių.
Jiems teko po 73 proc. nepalankių atsiliepimų.
Nepalankiai įvertinti ir Seimo opozicijos lyderis,
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas - 71 proc.
nepalankių vertinimų, europarlamentaras Vytautas Landsbergis - 67
proc., buvusi Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Kazimira
Prunskienė - 62 proc., Seimo narys, Darbo partijos lyderis Viktoras
Uspaskichas ir partijos Tvarka ir teisingumas vadovas Rolandas
Paksas - po 61 proc., Seimo narys, Liberalų ir centro sąjungos
lyderis Artūras Zuokas - 57 proc., partijos „Frontas“ vadovas
Algirdas Paleckis ir Naujosios sąjungos (socialliberalų)
pirmininkas Artūras Paulauską - po 53 proc.
Per mėnesį nuo sausio apklausos 5 procentiniais punktais
pagerėjo V. Grigaravičiaus vertinimas, 4 procentiniais punktais -
V. Adamkaus, V. Blinkevičiūtės, Prezidento Algirdo Brazausko bei D.
Grybauskaitės reitingai. 3 procentiniais punktais padaugėjo
gyventojų, palankiai vertinančių V. Landsbergį, A. Paleckį bei A.
Valinską.
5 punktais sumenko palankumas ekonomistui G.Nausėdai.
Visų kitų visuomenės veikėjų vertinimai pakito nedaug.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos
tyrimai“ marketingo direktorius Romas Mačiūnas teigia, kad
pasigirstant kalbų, jog D. Grybauskaitė esanti iš nežinia kur
atsiradusi gelbėtoja ir kad ją į reitingų aukštumas iškėlė
ekonomikos sunkmetis, verta priminti, kad ji politikų vertinimuose
realiai pirmauja nuo 2007 metų spalio, t. y. nuo tada, kai
politikai ir gyventojai apklausose džiaugėsi gyvenimo lygio kilimu
- šios kategorijos apklausose tuomet teigiami procentai buvo
didžiausi.
Lietuvos gyventojų požiūrį į D. Grybauskaitę kompanija
„Baltijos tyrimai“ analizuoja nuo 2004 metų kovo mėnesio ir šie
duomenys yra skelbiami bendrame naujienų agentūros ELTA ir
„Baltijos tyrimų“ projekte.
„Pirmą kartą ji kaip palankiausiai vertinama Lietuvos politikė
gyventojų buvo nurodyta 2006 metų vasarą, o nuo 2007 metų spalio
pagal populiarumą ji aplenkė Prezidentą V. Adamkų ir nuo tada
nuolat pirmauja. Kaip parodė paskutinis - vasario mėnesio -
tyrimas, kuris vyko dar iki eurokomisarės pareiškimo apie
dalyvavimą Prezidento rinkimuose, D. Grybauskaitės reitingai dabar
yra patys aukščiausi per pastaruosius 5 metus“, - pabrėžė R.
Mačiūnas.
Konservatoriai užleistų lyderių pozicijas
Jei Seimo rinkimai būtų vykę š. m.
vasario mėnesį, labiausiai būtų pasisekę penkioms politinėms
partijoms - jos būtų galėjusios dalyvauti parlamento mandatų
dalybose.
Tačiau jų rikiuotė, palyginti su praėjusių metų pabaiga, jau
būtų gerokai pakitusi - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys
demokratai praėjusiuose Seimo rinkimuose turėtą lyderio poziciją
pamažu užleidžia socialdemokratams, o Tautos prisikėlimo partija
nepatektų į Seimą.
Rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai vasario mėnesį
daugiausia balsų būtų skyrę Lietuvos socialdemokratų partijai. Už
ją būtų balsavę 15 proc. rinkėjų - 2 procentiniais punktais daugiau
nei prieš mėnesį.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kaip ir
sausį, būtų balsavę 12 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Partiją Tvarka ir teisingumas būtų pasirinkę 9 proc.
potencialių rinkėjų - tiek pat, kiek ir prieš mėnesį.
Darbo partija būtų sulaukusi 7 proc. rinkėjų palaikymo - 2
procentiniais punktais mažiau nei sausį.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, kaip ir prieš mėnesį,
būtų parėmę 6 proc. apklaustųjų.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos
tyrimai“ vasario 12-19 dienomis atliktos apklausos duomenimis,
Naujoji sąjunga (socialliberalai) balansuotų ant patekimo į Seimą
ribos. Vasarį ją būtų parėmę beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų - 1
punktu daugiau nei sausį.
Kitoms partijoms tapti parlamentinėmis neleistų Seimo rinkimų
įstatymas, nurodantis būtiną 5 proc. rinkėjų palaikymą.
Už Liberalų ir centro sąjungą vasarį būtų balsavę puspenkto
procento rinkėjų - tiek pat, kiek ir prieš mėnesį.
Tautos prisikėlimo partiją bei partiją „Frontas“ būtų parėmę po
3 proc. Lietuvos gyventojų - tiek pat, kiek ir prieš mėnesį.
Už Valstiečių liaudininkų sąjungą, Lietuvos lenkų rinkimų
akciją bei Pilietinės demokratijos partiją ketino balsuoti po 2
proc. apklaustų rinkėjų.
Kitas partijas palaikytų kiek daugiau nei 1 proc. suaugusių
šalies gyventojų.
Trys iš dešimties - 29 proc. - respondentų vasario mėnesio
apklausos metu nebuvo apsisprendę, už kurią partiją balsuotų, arba
jie teigė, jog nedalyvautų Seimo rinkimuose.