Mat šie vyrai, atkakliai remiamai R.Ozolo ir kitų, Seime pakilo į kovą
prieš moteris ir netgi pakėlė ranką prieš atkirčio jiems negalintį
duoti lietuvių kalbos patriarchą, V.Landsbergio giminaitį J.Jablonskį.
Tuo atveju, jei vyrai šią kovą laimėtų, pavyzdžiui, K.Uoka neturėtų
supykti pamatęs savo įdomią lietuvišką pavardę parašytą labai
neįprastai – „Wocka“ (angliška adaptacija). Atvirai kalbant, tai jau
būtų K.Uokos pavardės išniekinimas. Tačiau įdomiausia, kad to tarsi ir
siekiama.
Moterų medžioklėje dalyvauja parlamentarų G.Songailos ir K.Uokos
politiškai remiamas dvidešimties garbingų vyrų kolektyvas.
Vyrai parengė peticiją, kurioje raginama iš pareigų nedelsiant,
nepasibaigus įgaliojimo laikui, atleisti Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos pirmininkę I.Smetonienę ir jos pavaduotoją J.Palionytę.
Ką tokio smerktino padarė šios dvi damos? Krizės metu išsimokėjo sau
priedus prie atlyginimų? Už valdiškus pinigus įsigijo naujus
automobilius? Linksminosi užmiesčio pirtelėje?
G.Songailos ir peticiją pasirašiusių kalbininkų, signatarų,
visuomenės veikėjų nuomone, I.Smetonienės vadovaujama komisija siekia
siaurinti taisyklingos lietuvių kalbos vartoseną. Peticijos autoriai
nori, kad lietuviškuose tekstuose kitų kalbų tikriniai daiktavardžiai
būtų rašomi lietuviškai: ne W.Churchillis, bet V.Čerčilis, ne
L.Kaczynskis, bet L.Kačinskis.
Peticiją pasirašo nemažai žinomų ir Lietuvoje gerbiamų žmonių:
poetas Marceankiaveachoos (J.Marcinkevičius), signatarai Vishvealla,
(Z.Vaišvila), kalbininkas Pirrochkeanas (A.Piročkinas), režisierius
Jeabroonas (A.Žebriūnas) ir kt.
Žinomas pavardes parašėme taip, jei minėtų gerbiamų asmenų propaguojamą
rašybos būdą imtų naudoti, pavyzdžiui, anglai. Lietuviui tokios
pavardės taptų nebeatpažįstamos, kaip ir W.Churchiliui nelengva būtų
suprasti, kas toks yra „Čerčilis“.
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras V.Ambrazas yra priminęs, kad
dar 1924 metais kitų kalbų vardų autentiškam rašymui pritarė ir lietuvių
bendrinės kalbos kūrėjas, V.Landsbergio senelis J.Jablonskis, kuris teikė tokias formas:
Wellingtonas, Wilsonas, Dubois ir pan.
Pasak V.Ambrazo, nepriklausomos Lietuvos kalbininkų nustatytos
svetimvardžių pateikimo normos aukštyn kojomis buvo apverstos
sovietinės okupacijos laikais. To meto partinės spaudos tvarkytojai (Genrikas
Zimanas, Romas Šarmaitis ir kt.) pareikalavo visus kitų kalbų vardus
visuose leidiniuose rašyti neva pagal tarimą, o iš tikrųjų – pagal jau
perrašytas rusiška abėcėle formas.
Matome, kad su peticija prieš I.Smetonienę Seime besisklaidantys
konservatoriai žengia iškilaus komunisto G.Zimano pėdomis. Jei jiems
pasiseks, garsusis L.Tolstojaus romanas apie tragišką meilę gali būti
pavadintas „Ana Kareninienė“.