Apie galimus šios problemos sprendimo būdus kalbėta
ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje surengtoje spaudos
konferencijoje.
Vasario pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino biudžetą, kuriame
viso miesto tvarkymui numatyta skirti mažiau nei 11 milijonų litų.
Už šias lėšas pirmiausia bus prižiūrimos ir tvarkomos viešosios
erdvės: parkai, skverai, jei pinigų liks, - daugiabučių kiemai.
Kauno daugiabučių namų gyventojai nuo kovo 1-osios nebemoka už
teritorijų tvarkymą, kol nebus parengti sklypų prie namų detalieji
planai. Tik tuomet paaiškės namui priskirtų teritorijų ribos. Kaune
yra daugiau nei 5100 daugiabučių namų. Tik apie pusę tūkstančio
namų turi patvirtintus detaliuosius planus. Detaliuosius planus
dažniausiai pasitvirtinę gyventojai, įkūrę bendrijas. Jie aplinkos
priežiūros problemos neužkrauna ant savivaldybės pečių.
Iki šiol už daugiabučių namų teritorijų tvarkymą buvo renkamas
atitinkamas mokestis, ir gyvenamąjį fondą administruojančios įmonės
pasirūpindavo, kad jos būtų tvarkomos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas pripažino neteisėtu ne vienus metus
gyvavusį Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą rinkti mokestį
už daugiabučių namų teritorijų priežiūrą.
Žemė prie daugiabučių ir po jais priklauso valstybei, bet
Lietuvos įstatymuose konkrečiai neįvardinta, kas turi pasirūpinti,
kad valstybinės žemės sklypai būtų tvarkingi. Savivaldybė kiemų
švarai ir tvarkai palaikyti reikalingų papildomų lėšų biudžete
nenumatė. Šaltinio, iš kur paimti neturi. Apeliuojama į gyventojų
geranoriškumą ir patriotiškumą. Miesto mero Andriaus Kupčinsko
įsitikinimu, daugiabučiuose gyvenantys žmonės turėtų patys tvarkyti
savo gyvenamąją aplinką, kaip tai daro individualių namų savininkai.
„Keliolika kauniečių kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti
renkamą mokestį už daugiabučių teritorijų tvarkymą, tačiau dabar
matome: dėl to susidariusi padėtis palietė visą miestą. Nuolat
girdime, nemaža dalis kauniečių nenori už nieką mokėti ir
reikalauja, kad savivaldybė sutvarkytų jų teritorijas. Juk
miestiečiams, kurie gyvena nuosavuose namuose, net mintis nešauna
reikalauti, kad kažkas sutvarkytų jų kiemus. Gyventojai patys
atsakingi ne tik už savo butą, bet ir už aplinką greta namo. Tai -
visų bendras turtas, juo ir turi rūpintis visi kartu“, -
konferencijoje kalbėjo miesto meras.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno
teigimu, nuo pirmadienio administracija sulaukia daugelio kauniečių
skambučių. Dažniausiai klausiama, kas sutvarkys teritorijas prie
daugiabučių, kodėl niekas neišstumia daugiaaukščiuose esančių
konteinerių į lauką prieš atvažiuojant šiukšliavežėms. Daugiabučius
administruojančios įmonės nuo kovo 1 dienos nebeteikia ir
teritorijų tvarkymo paslaugų. Anksčiau jos samdydavo kiemsargius,
kurie tvarkydavo ir prižiūrėdavo gyvenamųjų namų teritorijas.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Gudėnas sako, kad
gyventojai gali patys ieškoti, kas tvarkys teritoriją aplink namą,
gali samdyti kiemsargį. Tą patį galima padaryti susitarus su namą
administruojančia bendrove, kuri suras kiemsargį. Pasak jo, jeigu
daugiau nei pusė namo gyventojų pageidautų, kiemą galėtų tvarkyti
savivaldybei priklausanti įmonė „Kauno švara“, tačiau už tokias
paslaugas reikėtų mokėti. Jeigu namo gyventojai kategoriškai
atsisakys samdyti kiemsargį, aplinką turės tvarkyti patys.
Į Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje paskelbtą
klausimą, kaip rengiatės tvarkytis savo gyvenamojoje aplinkoje, per
23 proc. respondentų atsakė, kad „kiekvienas turi tvarkyti savąją
teritoriją“. 37 proc. gyventojų mano, kad kiemsargių atleidimas -
žala miesto aplinkai, tačiau beveik 18 proc. galvoja, jog viską
turi sutvarkyti valdžia.