Keturiolikoje puslapių išdėstytoje atskirojoje nuomonėje E.Šileikis
išreiškia „konceptualų nesutikimą“ su KT nutarimu bei pačia tyrimo
metodologija ir pateikia savo argumentus dėl 11 bylos nagrinėjimo aspektų,
daugiausiai dėmesio skirdamas Atominės elektrinės įstatymu prieš beveik
metus sukurtai „Leo LT“ bendrovei kaip monopolijai ir valstybės teisei
daryti išimtis atskiriems ūkio subjektams.
„Vyriausybę ir įstatymų leidėją paviliojusi vadinamoji holdingo idėja ir
valstybės-privatininko (UAB „NDX energija“) partnerystės (PPP) idėja, kuri
Atominės elektrinės įstatyme pasireiškia nacionalinio investuotojo įmonių
grupės institute, tai yra, motininės (patronuojančios) bendrovės (ja
tapusios LEO LT, AB) ir jos dukterinių įmonių konsolidavimo modelyje, iš
esmės sudaro teisines prielaidas tam, kad įvyktų radikaliai naujas
faktiškai gyvavusios, bet pakankamai susilpnintos ir iki demontavimo
priartintos monopolinės padėties elektros energetikos sistemoje pakylėjimas
į naują, aukštesnį tos monopolijos lygmenį, tai yra, monopolijos
užsisklendimo būseną“, - tvirtina Konstitucinio teismo teisėjas atskirojoje
nuomonėje.
Jis taip pat kritikuoja KT išvadą, neva „Leo LT“ tapus bendrove, kuri
kuri patronuoja savo dukterines įmones „Lietuvos energija“, „RST“, „VST“
savaime nesudaro teisinių sąlygų pasikeisti dukterinėmis įmonėmis tapusių
bendrovių teisiniam savarankiškumui.
„Tai, mano nuomone, yra grynai (absoliučiai) civilinės teisės fikcija,
kuri negali pavirsti (tapti) konstitucinės teisės fikcija. Šiuo požiūriu
kategoriškai nesutinku, kad pagrindinių šalies elektros energetikos
bendrovių (akcinių bendrovių „Lietuvos energija“, „RST“, „VST“) sujungimas į
nacionalinio investuotojo įmonių grupę viso labo reiškia, kad sudaromos
teisinės prielaidos sujungti šių bendrovių valdymą, bet ne jų kontrolę ar
veiklos taisyklių nustatymą“ - teigia E.Šileikis.
Jis taip abejoja, ar Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare,
įstatyminio ūkinės veiklos reguliavimo ir vieno konkretaus ūkio subjekto
įstatyminio išskyrimo kriterijumi gali būti tai, kas vadinama „nacionaliniu
saugumu“ ar esminiais valstybės interesais nacionalinio saugumo srityje.
„Manau, kad Atominės elektrinės įstatyme atsispindintis Lietuvos
valstybės sprendimas pasirinkti privatų investavimo partnerį tik iš
nacionalinės elektros energetikos srityje veikiančių nacionalinių subjektų
prieštarauja tiek Konstitucijos europėizacijos dimensijai, tiek visų
Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančių asmenų lygiateisiškumui“, -
nurodo E.Šileikis.
KT teisėjas taip pat kritikuoja teismo išvadą, jog Atominės elektrinės
įstatymas nebuvo bendrojo (teisinio) reglamentavimo išimtimi. E.Šileikio
nuomone, tokiai išvadai prieštarauja tai, kad įstatyme tiesiogiai nurodytas
vienintelis galimas Lietuvos valstybės derybų partneris - bendrovės VST
akcijų paketo turėtojas, konstatavimas, kad steigiant nacionalinį
investuotoją („Leo LT“) netaikomos tam tikrų įstatymų nuostatos.
E.Šileikis stebisi ir KT išvada, kad Konkurencijos Tarybos pirmininko
pasirašytas 2008 metų sausio 25 dienos raštas, kuriame pripažįstama, kad
„nacionalinio investuotojo steigimas Konkurencijos įstatymo prasme yra
koncentracija“, neturi apčiuopiamos įtakos Konstitucinio Teismo požiūriui į
galimą monopolijos pakylėjimą į aukštesnį lygmenį, nors be šios
institucijos, pasak E.Šileikio, valstybėje nėra kitos įgaliotos
institucijos, kompetentingos pateikti kvalifikuotą išvadą apie rinkos
koncentraciją ir joje dalyvaujančius ūkio subjektus.
Atskirąją nuomonę pareiškęs KT teisėjas taip kritikuoja teismo pasirinktą
Atominės elektrinės įstatymo vertinimo ir aiškinimo būdą, nurodydamas kad
konstitucinio vertinimo esminiu pagrindu turėtų būti Konstitucija, o ne
kuris nors įstatymas.
„Atominės elektrinės įstatyme slypinčios konstitucinės abejonės negali
būti nei išsklaidomos, nei sustiprinamos, remiantis Akcinių bendrovių
įstatymu ar Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu“,
- teigiama atskirojoje nuomonėje.
„Šioje byloje pareiškėjo nurodytos Atominės elektrinės įstatymo nuostatų
konstitucinės problematikos esmė - galimas nacionalinio investuotojo tikslų
ydingumas ir fiktyvumas bei rinkos monopolizavimas ar vieno privataus asmens
privilegijavimas, bet ne valstybės turto investavimo kriterijų aiškumo
problematika, tuo labiau ne akcinės bendrovės visuotinio akcininkų
susirinkimo kompetencijos problematika“, - nurodo E.Šileikis
Be to, jo nuomone, KT nagrinėdamas Atominės elektrinės konstitucingumo
bylą, turėjo ne tik formaliai nagrinėti pareiškėjo pateiktus klausimus, bet
ieškoti atsakymo į klausimą, ar valstybė „yra ūkio subjektas ir sutarčių
sudarymo laisvės subjektas, sukaustytas nacionalinio saugumo 1990-2003 metų
sampratos, tai yra, gali savo nuožiūra veikti ne tik konstitucijų įgaliojimų
ir apribojimų pagrindu, bet ir Atominės elektrinės įstatyme nurodytos
„privačios iniciatyvos pagrindu“, taigi be jokių skaidrumą ir konkurenciją
užtikrinančių procedūrų rinktis bendros investicijos privatų partnerį tik iš
vienos nacionalinio ūkio sektoriaus (ūkinės veiklos srities) vardan
„nacionalinio saugumo“, susitarti, kad jos ir jos jurisdikcijoje esančio
privataus asmens teisiniai ginčai bus sprendžiami Švedijos arbitraže ir taip
toliau“.
Pirmadienį Atominės elektrinės įstatymą nagrinėjęs KT nusprendė, kad
vienas iš šio įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai.
„Leo LT“ steigimą leidęs įstatymas priimtas maždaug prieš metus, o įmonė
įkurta pernai gegužę, į ją sujungus valstybės valdytas „Lietuvos energijos“
ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijas bei „NDX energijos“ turėtas VST akcijas.
Vyriausybė valdo 62 proc., „NDX energija“ - 38 proc. „Leo LT“ akcijų.