Atsakymus per pokalbį su „Der Spiegel“ žurnalistu bando rasti D.Tuskas.
Pokalbio ištrauką savo skaitytojams siūlo lrytas.lt.
- Jūsų pirmtakas, buvęs premjeras Jaroslawas Kaczynski nepraleisdavo progos pabrėžti, kad vokiečiai pamiršo istoriją ir vėl įjunko į galią - tai erzina nemažai lenkų. Ar galima išvengti tokio paslėpto apmaudo?
- Pastarieji pusantrų metų parodė, kad mes galime pagerinti Vokietijos ir Lenkijos santykius. Aš nebandau sukelti emocijų, greičiau priešingai, Lenkijoje į mane žiūri kaip į asmenį, kuris garantuoja gerus santykius su Berlynu. Mūsų požiūris į vokiečius yra teigiamas.
- Vis dėlto konfliktų būna. Antai Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris atmeta amerikiečių planą statyti priešraketinio skydo elementus Rytų Europoje ir savo poziciją aiškiai pateikė JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton.
- Lenkija garantuos, kad jos interesai būtų suderinti su Europos Sąjungos ir NATO šalių. Kai kalba pasisuka apie nacionalinį saugumą, neabejojame, kad mums reikia gerų santykių su kaimynais Vakaruose.
- Ką tai reiškia kalbant apie priešraketinį gynybos skydą?
- Turime atvirai kalbėti apie tai, kas tarnauja žemyno saugumui. Jeigu JAV ir Lenkija yra tikros, kad skydas sustiprins abiejų šalių saugumą, kitos NATO narės turi su tuo susitaikyti. Net Vokietija.
- O jeigu projektas bus pamirštas, ar lenkai vėl sakys, kad galingosios jėgos susiderėjo už nugaros?
- Jeigu priešraketinio skydo sistemos elementų dislokavimas bus atšauktas, tai bus Amerikos sprendimas. Tačiau likusios susitarimo dalys, pavyzdžiui, galimybė Lenkijoje diegti kitas gynybos sistemas, turėtų būti nedelsiant įgyvendinta. Mums labai svarbu, kad gautume iš Amerikos „Patriot“ raketų.
- Ar Lenkija toliau stengsis su Vašingtonu išlaikyti ypatingą ryšį?
- Esame suinteresuoti išlaikyti artimą karinį bendradarbiavimą su JAV.
- Jūsų orientacija į JAV visada siuntė stiprų signalą Rusijai. Per karą su Gruzija ir dujų konfliktą su Ukraina Maskva aiškiai parodė, kad siekia išlaikyti savo įtakos sferas. Ar tokia kaimynų laikysena jūsų netrikdo?
- Mes turime dirbti kartu su Rusija - visa ES tai privalo daryti. Tačiau nereikia puoselėti iliuzijų galvojant apie Rusijos siekius.
- Ką jūs turite galvoje?
- Buvome pirmieji, kurie paraginome ES užimti tvirtą poziciją per Rusijos ir Gruzijos krizę. Taip pat ryžtingai laikėmės savo nuomonės per ginčą dėl dujų. Dirbome, kad ES pradėtų derybas su Rusija dėl energetinio saugumo. Varšuvos ir Maskvos santykiai dabar yra daug šiltesni negu būdavo per pastaruosius kelerius metus. Vladimiras Putinas atvyks pas mus vėlų pavasarį. Tai yra mano politikos - be išankstinių nuostatų, be iliuzijų - rezultatas.
- Pasaulinė finansų ekonomikos krizė smogė ir Rytų Europai. Jūsų vyriausybė nepaskelbė apie jokius milijardų vertės gelbėjimo planus. Kuo pasikliaunate?
- Pagrindinė pasaulinės krizės priežastis yra ta, kad žmonės gyveno iš paskolų. Todėl dar labiau lįsti į skolą nėra išeitis. Lenkija taip pat svarsto būdus, kaip valstybė gali įsitraukti į krizės valdymą. Tačiau aš nematau prasmės tęsti paskolų beprotybę dar dvejus metus. Kai kurie Europos politikai tiki, kad tai užtikrintų klestėjimą keletą ateinančių mėnesių.
- Koks yra Lenkijos požiūris?
- Per komunizmo erą, mes gyvenome nuolatinėje krizėje dešimtmečiais. Iš jos išsikapstėme sunkiai dirbdami 20 metų. Esame įsitikinę, kad gerovę lemia darbas, sąžininga konkurencija, pagarba privačiai nuosavybei, atkaklumas ir solidarumas. Štai kodėl norėtume įveikti krizę ir likti šalimi, kuri lieka ištikima demokratinio kapitalizmo vertybėms.
- Kokie didžiausi pavojai tyko Lenkijos?
- Mūsų padėtis palyginti patogi. Lenkijai nereikia tarptautinės finansinės pagalbos. Kol kas mes sprendžiame problemas, kurias sukelia užsienis: valiutos kurso svyravimai ir su tuo susijusios paskolų bėdos, mažėjantis eksportas. Stebint tai, kad vyksta tarptautinėje erdvėje, Lenkijos bankų padėtis yra tikrai gera.
- Ar krizė gali pagreitinti Lenkijos prisijungimą prie euro zonos?
- Vyriausybė daro viską, kad šį tikslą pasiektų. Stengiamės įvykdyti stabilumo reikalavimus. Gerai tvarkomės su skolomis ir infliacija. Jeigu kalbėtuse apie ekonomikos augimą, Lenkijos skaičiai yra tarp 2-3 geriausių ES šalių. Esu atsargus optimistas. Tereikia įtikinti partnerius ir pasiekti susitarimą dėl euro Lenkijos viduje.
- Ar nebus taip, kad mažosios ES narės po krizės bus skaudžiausiai pralaimėjusios?
- Manome, kad didžiausią grėsmę ES kelia trumpantis solidarumas sąjungos viduje. Auga nacionalinis egoizmas ir protekcionizmas. Mes pažymėjome, kad sukelsime didelį pavojų, jeigu atsuksime nugarą pasaulinei ekonomikos sistemai.
- Norite pasakyti, kad būtent didelės šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, siekia išsigelbėti kurdamos protekcionizmo salas?
- Didžiausia grėsmė kils, jeigu Europa susiskaldys. Kartais girdime, net iš Vokietijos, prašymus gelbėti euro zonos šalis. Tai iš esmės reiškia, kad leidžiame Europai pasidalyti į dvi dalis: vieną, kuri turi eurą, ir antrą, kurioje cirkuliuoja nacionalinė valiuta. Iš krizės galime išsikapstyti, jeigu liksime ištikimi ES teisės principams. Bet jeigu suteiksime pirmenybę atskiroms šalims, krizė dar labiau gilės. Šiuo atveju gali būti tik viena strategija visiems europiečiams.