Tai numatoma Teisingumo ministerijos parengtame specialiame Kompensacijos
už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte.
Neseniai baigtame rengti dokumente teigiama, kad kompensacija turėtų būti
pradėta mokėti 2011 m. sausio 1 d. ir baigta 2021 d. kovo 1 d.
„Kompensacija išmokama kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės
finansines galimybes“, - rašoma projekte.
Numatyta, kad pinigai būtų pervedami Vyriausybės paskirtam fondui.
Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad jų siūlomas kompensacijos dydis -
113 mln. litų - sudaro trečdalį viso žydų bendruomenėms priklausiusio ir
išlikusio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės dydžio.
Turto vertė apskaičiuota remiantis Archyvų departamento pateikta
archyvine informacija ir „Registrų centro“ turimais masinio vertinimo
duomenimis.
Nustatyta, kad kompensacija priklauso už 136 objektus, kurių bendrą vertė
siekia 376,98 mln. litų.
Lietuva sutinka atlyginti už išlikusį nacionalizuotą ar kitaip nusavintą
žydų bendruomenių turtą, kuris naudotas religiniams, kultūros, švietimo,
mokslo ar labdaros tikslams, išskyrus žemę.
Pagal galiojančius įstatymus Lietuva žydų religinėms bendruomenėms yra
grąžinusi tik maldos namus.
„Siekiant užtikrinti skaidrų ir atsakingą lėšų panaudojimą, įstatymo
projekte įtvirtinama, kad pagal šį įstatymą išmokėta kompensacija turės būti
naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir
labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat nuo totalitarinių režimų
nukentėjusiems žydų tautybės asmenims, gyvenusiems Lietuvoje, paremti“, -
teigiama aiškinamajame rašte.
Šį projektą Teisingumo ministerija pateikė derinti suinteresuotoms
valstybės institucijoms ir trims žydų bendruomenėms.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius BNS
sakė, kad jų organizacija jau pradėjo nagrinėti projektą, bet savo išvadų
dar nėra pateikusi.
Lietuvos valstybės siūlomos sumos jis kol kas nenorėjo vertinti.
„Susipažinsime su kompensacijos skaičiavimo metodika, skaičiavimu.
Pažiūrėsime, ar viskas padaryta lygiai taip pat, kaip kitoms konfesijoms,
jeigu viskas padaryta lygiai taip pat, negali būti kalbos didelė tai suma ar
maža“, - tvirtino S.Gurevičius.
Jis pabrėžė, kad žydų bendruomenė stengsis užtikrinti, jog restitucijos
procesas būtų skaidrus.
„Stengsimės rasti sprendimą, naudingą ne tik Lietuvos žydų bendruomenei,
bet ir plačiajai Lietuvos visuomenei. Suprantame, kokia dabar sudėtinga
situacija“, - kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės atstovas.
Jis vylėsi, kad kompensacijos mokėjimas nesukels papildomų įtampų
visuomenėje.
Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol
neišsprendusį žydų turto grąžinimo klausimo.