Berniukų gimsta daugiau nei mergaičių (100 naujagimių mergaičių
vidutiniškai tenka 105 berniukai.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, pernai metų
pradžioje Lietuvoje jaunų (iki 30 metų amžiaus) vyrų buvo 28,4
tūkst. daugiau nei šio amžiaus moterų, o nuo 30 metų amžiaus vyrų
skaičius, palyginti su moterų, mažėja. Ypač skiriasi pagyvenusių
(60 metų ir vyresnio amžiaus) moterų ir vyrų skaičius. Šalyje
gyveno 443,7 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų ir 247,1
tūkst. šio amžiaus vyrų, tai yra pagyvenę buvo kas ketvirta moteris
ir kas šeštas vyras.
Pasak Statistikos departamento generalinės direktorės
pavaduotojos Dalios Ambrozaitienės, pagrindinė priežastis, lemianti
moterų ir vyrų struktūros pagal amžių skirtumą, yra ta, kad gerokai
daugiau vyrų negu moterų miršta nuo nelaimingų atsitikimų,
apsinuodijimų, traumų ir kitų išvengiamų priežasčių. 2007 m. vyrų
standartizuotas mirtingumo dėl šių priežasčių rodiklis net 4,6
karto viršijo moterų.
2008 m. pradžioje Europos Sąjungos narėse gyveno 254,6 mln.
moterų, tai yra 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51
procentą visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.
Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja,
kad Lietuvoje moterų ir vyrų skaičius ir toliau mažės. Tikėtina,
jog 2060 m. pabaigoje Lietuvoje gyvens 1332,9 tūkst. moterų ir
1194,5 tūkst. vyrų, arba tiek moterų, tiek vyrų bus apie
ketvirtadalį mažiau nei šių metų pradžioje.
Moterys geriau išsilavinusios. 2007 m. vidurinį ir aukštesnį už
vidurinį išsilavinimą turėjo 92 procentai 20-24 metų amžiaus
Lietuvos moterų ir 87 procentai vyrų. Europos Sąjungoje, be
Lietuvos, 90 procentų šis rodiklis viršija tik Slovėnijoje,
Slovakijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
2008-2009 mokslo metų pradžioje mūsų šalies universitetuose ir
kolegijose merginos sudarė 59 procentus visų studentų.
Populiariausios studijų sritys merginoms tebėra socialinės
paslaugos - 90 procentų studentų sudarė moterys, sveikatos
priežiūra - 81, žurnalistika - 79, pedagogika ir humanitariniai
mokslai - 77, socialiniai mokslai - 74 procentus.
2008 m. Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 42,5 tūkst.
aukštojo mokslo specialistų, iš jų 67 procentus sudarė moterys.
Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 67
procentus, daktaro mokslo laipsnį - 56 procentus. Universitetuose
moterys sudarė 49 procentus, kolegijose - 70 procentų visų
dėstytojų.
Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys
sudarė 53 procentus, tačiau tarp profesorių jų tebuvo 14,
habilituotų daktarų - 17 procentų.
Moterų skaičius valstybės valdyme sumažėjo. 2008 m. į Lietuvos
Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Moterų, išrinktų į Seimą,
dalis sumažėjo nuo 22 procentų 2004 m. iki 18 procentų 2008 m.
Penkioliktoje Lietuvos Vyriausybėje yra tik viena moteris ministrė.
2007 m. į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudaro 22
procentus visų išrinktųjų.
Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje -
moterys sudaro 47 procentus nacionalinio parlamento narių,
Suomijoje - 42, Nyderlanduose - 39, Danijoje - 38, Ispanijoje - 36
procentus, mažiausia - Rumunijoje ir Vengrijoje - po 11 procentų.
Moterų užimtumas mažesnis negu vyrų. Trečiąjį 2008 m. ketvirtį
moterų užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to
paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 62,7, vyrų - 67,5
procento, trečiąjį 2007 m. ketvirtį - atitinkamai 62,9 ir 69,4 proc.
Trečiąjį 2008 m. ketvirtį Europos Sąjungos narėse moterų
užimtumo lygis siekė 59,5, vyrų - 73,3 procento. Didžiausias moterų
užimtumo lygis buvo Danijoje (74,4 proc.) ir Švedijoje (73,2
proc.), žemiausias - Maltoje (38,6 proc.) ir Italijoje (47,2
proc.). Didžiausias vyrų užimtumo lygis buvo Nyderlanduose (83,5
proc.) ir Danijoje (82,8 proc.), o žemiausias - Vengrijoje (63,9
proc.) ir Rumunijoje (66,7 proc.).
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, trečiąjį 2008 m. ketvirtį
moterys sudarė 41 procentą visų vadovų (vyresniųjų valstybės
pareigūnų bei įmonių ir organizacijų vadovų). Tai vienas
aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Moterys uždirba mažiau negu vyrai. 2007 m. moterų vidutinis
valandinis bruto darbo užmokestis buvo beveik ketvirtadaliu (24,4
proc.) mažesnis negu vyrų. 2007 m. moterų vidutinis valandinis
bruto darbo užmokestis gamyboje ir paslaugose sudarė 9,57, vyrų -
12,66 lito (2006 m. - atitinkamai 8,11 ir 10,41 lito).
Europos Sąjungos valstybėse 2007 m. moterų vidutinis valandinis
darbo užmokestis buvo 21,6 procento mažesnis už vyrų. Didžiausias
moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Estijoje
(išankstiniais duomenimis - 31 proc.), mažiausias - Bulgarijoje
(išankstiniais duomenimis - 13,5 proc.) ir Švedijoje (13,7 proc.).