Suremontuotą socialinį būstą šiai daugiavaikei motinai skyrė Kauno savivaldybė.
„Nors naujas butas daug didesnis ir gražesnis, gyventi jame mes negalime.
Kaip vaikai tamsoje ruoš pamokas, prausis, kaip aš prižiūrėsiu penkių mėnesių kūdikį?“ – skėsčiojo rankomis vieniša motina.
Elektros šiame bute, kaip ir daugybėje kitų socialinių būstų visoje Lietuvoje, nėra, nes savivaldybės nesutvarko formalumų su elektros tiekėjais.
Su socialinių būstų naujakuriais elektros tiekėjai sutarčių nebesudaro. Prašoma savivaldybių, kurioms priklauso tie butai, kad jos tiesiogiai pasirašytų sutartis su VST.
Savivaldybėms kratantis prisiimti atsakomybę už nuomininkus, šie lieka nei pakarti, nei paleisti – šeimos priverstos gyventi be elektros.
Valdininkai riziką už nesumokėtus mokesčius mieliau linkę užkrauti elektros tiekėjams.
„Jeigu sutiksime sudaryti dvišales sutartis su elektros tiekėjais, prisiimsime įsipareigojimus už nuomininkus.
Ateityje mums grėstų didžiulės skolos“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Kauno savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyriaus specialistė Asta Kulikauskienė.
Socialinių būstų nuomininkai Lietuvoje įmonei VST jau yra skolingi per milijoną litų.
Pagal elektros energijos tiekimo taisykles operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininkais, kurie dažnai neturi jokio turto, o kartu – ir finansinių garantijų, bet savivaldybės to nenori pripažinti.
„Savivaldybėms, kurios administruoja ir tvarko socialinius būstus, turėtų būti svarbu, ar jų gyventojai laiku atsiskaito už elektros energiją“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino VST Teisės departamento direktorius Linaras Dargis.