Darė pagal savo sumanytą projektą
Kirvis, pjūklas, šakutė, pasaga ir spyna – šie daiktai jau greit turėtų būti įrašyti į rekordų knygą.
Dalį šių ypatingų įrankių A.Jackūnas pagamino jau prieš kelerius metus, tačiau neskubėjo jų registruoti rekordų knygoje. Šiemet jis sumąstė padaryti dar ir spyną bei pasagą.
Šalies rekordų knygoje įregistruotos spynos aukštis siekia 82 centimetrus, A.Jackūno gaminys daug aukštesnis – 1 metras 21 centimetras. Dviejų vyrų sunkiai pakeliama spyna padaryta iš suvirintų ir sukniedytų metalo lakštų. Ji rakinama didžiuliu, apie 10 kilogramų sveriančiu raktu.
„Internete neradau jokių žinių, kaip gaminti spyną. Todėl pats nusipiešiau jos projektą ir sugalvojau mechanizmą gaminiui užrakinti“, – pasakojo maždaug mėnesį prie spynos triūsęs vyras.
A.Jackūnas juokavo, jog dar nėra ant ko jos kabinti, nes reikia pagaminti atitinkamo dydžio „prabajų“.
Galingas laimės simbolis
Maždaug 1,5 metro aukščio pasagą pasvalietis gamino vis žvilgtelėdamas į arkliui kaustyti skirtą standartinį metalinį jo analogą.
Laimės simbolį meistras gamino apie savaitę. Gaminį iš metalinės skardos pasvalietis lengvai pakelia vienas.
„Taip norisi tos laimės, kad net pasagą padariau didelę“, – šypsojosi A.Jackūnas.
Peilį nugvelbė metalų vagys
Prieš 3 metus meistras taip pat Kaziuko mugei iš nerūdijančio plieno pagamino maždaug 1,7 metro aukščio šakutę ir beveik 2 metrų peilį. Jų kriaunas išdrožė iš medžio.
Šiais stalo įrankiais jis sugalvojo papuošti po Vilnių važinėjusią milžinišką lėkštę su nacionalinio patiekalo – cepelinų – imitacija. Šakutė buvo įbesta į vieną cepeliną, o peilis atliko vairo funkciją.
Tačiau pernai peilis dingo iš Vilniuje esančio sandėlio. Pasvalietis spėja, jog jį nugvelbė metalų vagys. Jiems tai joks rekordinis gaminys – įrankį parduos metalo laužo supirkėjams ir gaus pinigų „šnapsui“.
Pjūklo du vyrai nepatrauks
Pernai vykusiai Kaziuko mugei buvo pagamintas 4 metrų ilgio dvitraukis skardinis pjūklas. Daugiausia laiko meistras sugaišo darydamas jo dantukus. Juos reikėjo išmatuoti, išpjauti, atlankstyti ir išgaląsti.
„Jis puikiausiai pjautų medį, tačiau dar negimė tokie stiprūs vyrai, kad pjūklą patrauktų. Nebent šio darbo imtųsi galiūnas Žydrūnas Savickas su amerikiečiu Arnoldu Švarcnegeriu“, – juokėsi A.Jackūnas.
Metalinis kirvis su kotu siekia beveik 2 metrus.
„Pagaminęs šį įrankį ieškojau didelės medinės trinkos. Tačiau į ją įkirtus kirvį, trinka tapo labai maža“, – prisiminė pasvalietis.
A.Jackūno padaryti šakutė, kirvis ir pjūklas puošia sostinės restorano „Marceliukės klėtis“ interjerą.
Vienas A.Jackūno gaminys prieš kelerius metus įregistruotas jau rekordų knygoje. Jis iš metalo pagamino du didžiulius vyriškus batus su aulais, juose restorano „Marceliukės klėtis“ lankytojams ir kaziuko mugės dalyviams kepami šašlykai.
Išmano daugybę specialybių
43 metų A.Jackūnas – bedarbis. Jis save pristato laisvai samdomu kūrėju. Vyras, kaip ir ankstesniais metais, kuria verslininkui Eugenijui Malinauskui priklausančiame angare Kiemelių kaime.
Meistras puikiai išmano šaltkalvio, suvirintojo, dailidės, staliaus, stogdengio darbus, todėl net sudėtingiausią užsakymą atlikti nesunku.
„Naujų rekordų neplanuoju, nors galvoje kirba įvairiausių minčių. Jas įgyvendinu ekspromtu“, – sakė pasvalietis.
Po mugę šliaužiojo kirmėlė
Anksčiau pasvalietis dirbo Vilniaus bendrovėje „Vikšris“, ji 6 metus sostinėje rengė Kaziuko muges.
Kasmetinių švenčių dalyviams pasvalietis pristatydavo vis naują paties sukurtą staigmeną. Pernai Vilniaus gatvėmis nuo Tymo kvartalo iki Katedros aikštės šliaužiojo 14 metrų ilgio vikšras.
Gamindamas kirminą pasvalietis sunaudojo daugiau nei vieną toną metalinių konstrukcijų ir vielos. Iš jų buvo sukonstruotas vikšro kūno karkasas ir galva.
Kirmėlės šonus aptraukė juoda elastine medžiaga, jos nugarą, pilvą ir galvą – rudais, geltonais ir žaliais dažais marginta drobe.
Kupra – į 5 metrų aukštį
Po vikšro galva buvo įtaisytas automobilio „Opel Omega“ variklis, nugaroje – hidraulinis mechanizmas, vairas bei dvi stabdžių sistemos, skirtos atskirai stabdyti priekinius ir galinius ratus.
Sustabdžius priekinius ratus, kirmėlė pradeda riestis. Tuomet pritraukiami galiniai ratai ir vikšro uodega pavažiuoja į priekį.
Kirmino kupra pakildavo į daugiau nei 5 metrų aukštį. Sustabdžius galinius ratus, kirmėlė išsitiesdavo ir pavažiuodavo į priekį.
Paukščiui nupjovė galvą
Užpernai Vilniuje po mugę važinėjo gūžtoje patupdyta maždaug 5 metrų aukščio višta. Ją taip pat padarė A.Jackūnas.
Paukščio konstrukcijas meistras taip pat suvirino iš metalo, vien vielos sunaudojo daugiau nei pusę kilometro. Plunksnas iškarpė iš drobės ir jomis apklijavo savo kūrinį. Kaip tikrai vištai pritvirtino snapą, padarytą iš faneros, drobinę skiauterę bei iš putplasčio pagamintą barzdą. A.Jackūnas paukščio viduje sumeistravo įrangą, kuri sukiojo galvą.
Tik praėjusių metų Kaziuko mugės simbolio kelionė į Vilnių vyko su trikdžiais. Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnai pareikalavo, kad tarptautine magistrale „Via Baltica“ gabenamam metaliniam paukščiui būtų nupjauta galva.
Vežtos vištos aukštis siekė beveik 6 metrus, o keliais leidžiama gabenti maždaug 1,5 metro žemesnius krovinius.
Pintinė – jau rekordas
A.Jackūnas prisiminė, jog per pirmąją „Vikšrio“ rengtą Kaziuko mugę 2003 metais po Vilnių važinėjo iš faneros pagaminta Jemelios krosnis. Ji buvo sukurta rusų animacinio filmuko „Lydekai paliepus“ motyvais.
Antroje mugėje jos dalyvius stebino ratuotas metalinis lygintuvas, senolių vadinamas „prosu“.
Trečiajai šventei buvo nupintas didžiulis krepšys, kuriuo buvo vežiojami mugės dalyviai. Šis iš vytelių nupintas kūrinys taip pat įtrauktas į rekordų knygą.
2006 metais po mugę važinėjo milžiniška lėkštė su didžiuliais cepelinais.