Lietuva jau yra pasirengusi vykdyti tokį projektą. „Lietuvos
energija“ kartu su Švedijos bendrove „Svenska Kraftnet“ jau keletą
metų atlieka jungties tyrimus, o pernai patvirtinti galimybių
studijos rezultatai, beliko atlikti jūros dugno tyrimus.
„Latvija kol kas apsiribojo politiniais pareiškimais, tačiau
atitinkamų studijų „Latvenergo“ neatlieka. Be to, Latvijos elektros
sistema yra mažiausiai modernizuota iš Baltijos šalių. Ypač Vakarų
Latvijos elektros tinklai yra silpnai išvystyti, todėl jie būtų
nepajėgūs užtikrinti deramo tiekimo patikimumo jungčiai su
Švedija“, - konstatuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus
Udrėnas.
Anot jo, Latvija turėtų rasti lėšų sustiprinti savo tinklus,
tačiau jų ir valstybei, ir „Latvenergo“ dabar pasiskolinti ypač
sudėtinga. Lietuva tuo tarpu jau turi keletą finansavimo šaltinių.
Be to, reikia įvertinti ir regiono plėtros poreikius. Švedija
turi daug hidroenergijos išteklių šalies šiaurėje, tačiau pramonė
sukoncentruota pietuose. Žiemos metu ar esant sausrai jai reikia
papildomos energijos būtent pietuose. Dėl to Švedija yra
suinteresuota sujungti savo tinklus su šalimi, kuri turi elektros
gamybos pajėgumų. Tuo tarpu Dauguvos hidroelektrinė - didžiausias
energijos šaltinis Latvijoje. Žiemą Latvijai labai trūksta
elektros, kurią ji importuoja iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos.
Vertinant vidutinio laikotarpio energetikos ir ekonomikos
plėtros scenarijus, argumentų už Švedijos-Lietuvos jungtį, anot
analitiko, dar daugiau. Po ekonominės krizės Švedijos pramonei
reikės dar daugiau elektros. Švedija jau planuoja pratęsti savo
atominių elektrinių darbo laiką bei leisti statyti naujas. Tačiau
energijos vis tiek gali trūkti, nes Europoje nepakankamai
investuojama į naujų energijos pajėgumų statybą.
Švedija būtų suinteresuota turėti elektros jungtį su Lietuva,
kuri planuoja statyti atominę elektrinę. „Jei rimtai vertintume
Rusijos ir Baltarusijos planus statyti atomines elektrines šalia
Lietuvos sienos, jų perteklinė elektra taip pat galėtų būti
parduodama į Švediją per Lietuvos vidinius elektros tinklus ir
elektros jungtį jūra. Šią elektros jungtį būtų galima dar
sustiprinti. Tad Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas galėtų
tapti viena kitą papildančia ir patikima elektros rinka, kur
vyrautų žemos elektros kainos, o tai būtų naudinga visų regiono
šalių plėtrai“, - konstatuoja N. Udrėnas.