„Šie metai Lietuvai ypatingi - švenčiame Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmetį ir pirmą kartą istorijoje Vilnius tapo
Europos kultūros sostine. Tačiau tenka apgailestauti, kad
ekonominis sunkmetis koreguoja valstybės finansinius planus ir
trūksta lėšų įgyvendinti visus nacionalinėje programoje „Vilnius -
Europos kultūros sostinė 2009“ numatytus projektus“, - sakoma
Vyriausybės kanclerio kreipimesi.
Vyriausybės kancleris kreipėsi paramos į akcinių bendrovių
„Lietuvos geležinkeliai“, „LEO LT,“ „Mažeikių nafta“, „Klaipėdos
nafta“, „Lietuvos elektrinė“, „TEO LT“, „Achema“, valstybės įmonės
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, valstybės įmonės Ignalinos
atominės elektrinės, uždarųjų akcinių bendrovių „Omnitel“, „Bitė
Lietuva“, „Arvi ir ko“ vadovus.
Vyriausybės kancleris reiškia viltį, kad, suvienijus valstybės
ir verslo finansines galimybes bei pastangas, pavyks supažindinti
šalies ir užsienio piliečius su turtingu istoriniu Lietuvos
palikimu, Vilnių pristatyti kaip modernų, dinamišką Europos miestą,
šiuolaikinės kultūros centrą, atvirą naujoms idėjoms bei
investicijoms.
Pagrindinei VEKS kultūros ir meno renginių programai šiais
metais 25 mln. litų yra skyrusi Kultūros ministerija, o papildomos
programos projektams reikia 7 mln. litų.
Į papildomų projektų sąrašą patenka per 20 projektų, iš jų
brangiausi - LUX festivalis (1,2 mln. litų) ir roko festivalis prie
Baltarusijos sienos „Muzika griauna sienas“ (per 1,1 mln. litų) ir
pigiausias - Gatvės muzikos šventė (33 tūkst. litų), kurį rengia
Andrius Mamontovas.
Taip pat į papildomų renginių sąrašą įrašyti „Europos salės
projektai“ (722 tūkst. litų), „Menas netradicinėse erdvėse“ (680
tūkst. litų), „Folkšokas“ (220 tūkst. litų), konkursas „Mano kiemas
- meno kiemas“ (per 194 tūkst. Lt), Niko Pirosmanio parodos
palydimieji renginiai (beveik 103 tūkst. litų), projektas
„Išgyvenimo stovykla „1984“ (beveik 120 tūkst. litų) ir kiti.