Vilniaus apygardos prokuratūra neatmeta, kad gali būti konfiskuotas
P.Milašausko turtas.
„Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, yra laikinai apribotos
nuosavybės teisės į P.Milašausko turtą", - rašoma prokuratūros pranešime
spaudai.
Buvusiam VTF vadovui prokurorai paskyrė kardomąją priemonę - rašytinį
pasižadėjimą neišvykti.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas spaudai Aleksandras Juozapaitis
BNS atsisakė pateikti išsamesnės informacijos apie įtarimus P.Milašauskui:
„Viską pranešėme".
Po brakonieriavimo skandalo P.Milašauskas paliko VTF ir kurį laiką dirbo
įmonės „DnB Nord lizingas" direktoriumi. Banko „DnB Nord" atstovas spaudai
Andrius Vilkancas BNS teigė, kad P.Milašauskas banko grupėje nebedirba.
Geriausią 90,7 mln. litų pasiūlymą privatizuojant „Alitą" pateikė
Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, tačiau Alytaus
įmonė 2003 metais buvo parduota jos vadovų komandai už 57,55 mln. litų.
2006 metais Valstybės turto fondas, pralaimėjęs bylą dėl neteisėto
Italijos verslininko pašalinimo iš „Alitos" privatizavimo, sumokėjo L.Boscai
1,75 mln. litų patirtos žalos kompensaciją.
Teisingumo ministerijos nuomone, privatizuojant „Alitą" valstybei yra
padaryta daugiau kaip 1,754 mln. litų žala.
Reikalavimui dėl patirtos žalos atlyginimo teisme numatomas trejų metų
ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo 2006-ųjų spalio 10
dieną.
Abejojama, ar įmonę sieks susigrąžinti valstybė, nes tai biudžetui gali
reikšti nuostolius.
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, jog 2003 metų
gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis akcinės bendrovės
„Alita" privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais
speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant „Alitą" valstybei buvo
padaryta 35,905 mln. litų žala.
„Alitos" akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Vilniaus biržos Papildomajame
sąraše.