„Einu tam, kad pakeisčiau šalyje nusistovėjusią korupcinę sistemą“, -
penktadienį kalbėdama Lietuvos radijo laidoje sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, per pastaruosius 20 metų sukurta Lietuvos valstybė,
diferencijavusi piliečius į labai turtingus ir skurdžius.
„Viduriniojo sluoksnio neturime, monopolizavome savo ūkį, leidome
monopolijoms užauginti didžiulius apetitus ir, iš esmės, eksploatuoti arba
engti mūsų piliečius“, - tvirtino pretendentė į kandidatus prezidento
rinkimuose.
Šalia ekonomikos monopolizacijos kaip didžiausią Lietuvos problemą
D.Grybauskaitė nurodė ir oligarchizaciją, kurią apibrėžė kaip verslo,
žiniasklaidos ir politikos korupcijos įsigalėjimą.
„Mažai valstybei, kuri yra atvira, daug resursų neturi, šalies
monopolizacija ir jos oligarchizacija iš esmės yra kelias į niekur. Tai
mūsų išlikimo klausimas: ar, galų gale, valstybė ir jos ekonomika dirbs savo
piliečiams, ar tiktai grupelei mūsų, labai mažai grupelei piliečių. Todėl
demonopolizacija - visos ekonomikos, ypač energetiniame sektoriuje - bus
vienas iš mano pagrindinių siekių ir tikslų“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.
Vienas ryškiausių Lietuvos oligarchizacijos pavyzdžių, pasak
D.Grybauskaitės, esąs LEO LT projektas.
„Asmeniškai aš norėčiau pasakyti, kad LEO LT projektą vertinu kaip
didžiausią Lietuvos oligarchizacijos pavyzdį. <...> Dabar, manau, reikia
keisti įstatymą, keisti valdymą ir klausimas, ar apskritai šis junginys
naudingas valstybei, ar jis turi išlikti, koks jis dabar yra. Mano atsakymas
vienareikšmiškai būtų, kad jis turi būti absoliučiai keičiamas, arba apskritai
turime galvoti, ar jo reikia“, - tvirtino kandidatė į prezidentus.
Ligšiolinę Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų kovą su korupcija
D.Grybauskaitė vertino skeptiškai ir teigė, kad ta kova veikiau
imituojama.
„Matau tiktai tokią kovos su korupcija dūmų uždangą, kai <...>
randami labai maži nusikaltimai, o ta politinė, tikrai rimta ekonominė
korupcija praktiškai yra nepaliesta. <...> Taigi šitie klausimai, kurie yra
žalingiausi valstybei, visai ekonomikai, valstybės santvarkai, yra
visiškai nepaliesti. Taigi matome ir turime daug struktūrų, kurios lyg ir
turėtų kovoti su tokiais nusikaltimais, ir finansiniais taip pat, bet ta
kova yra išbarstyta, tikrai nėra radikali ir nėra absoliučiai rezultatyvi“,
- kalbėjo eurokomisarė.
Paklausta, ar klanai, su kuriais ketinanti kovoti, nesugebės jos palenkti į
savo pusę, D.Grybauskaitė sakė: „Jau nesu tokia jauna ir galiu pasakyti,
kad kiek pažįstu save ir matau, charakterio ypatybės yra tai, ko tikrai
klanai turėtų bijoti. Manęs niekas nevaldys, esu nepriklausoma, būsiu
tokia ir darysiu tik tuos sprendimus, kuri, tuo metu manysiu, yra
būtini ir neišvengiami“.
Eurokomisarė D.Grybauskaitė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose
paskelbė vasario pabaigoje ir jau yra pateikusi pareiškinius dokumentus
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Be D.Grybauskaitės, pretendentais kandidatuoti prezidento rinkimuose VRK
iki šiol yra registruoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas
Valentinas Mazuronis, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Tautos
prisikėlimo partijos kandidatas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, kaip
nepriklausoma kandidatė į rinkimus einanti Lietuvos valstiečių liaudininkų
sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė, publicistu prisistatantis Vytautas
Kundrotas, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovu save pristatantis
Jonas Jankauskas, kaunietis Vidmantas Sadauskas, leidėjas Algirdas
Pilvelis.
D.Grybauskaitė jau ne vieną mėnesį yra populiariausių visuomenės veikėjų sąrašo
viršuje - vasarį atliktų tyrimų duomenimis, eurokomisarė aplenkė prezidentą
Valdą Adamkų ir atsidūrė pirmoje vietoje.
D.Grybauskaitę, kaip geriausiai jų interesams atstovaujančią politikę,
nurodė 26 proc. apklaustųjų, antrasis pagal reitingą šalies vadovas Valdas
Adamkus nuo jos atsiliko 11 procentinių punktų.
Balandžio 17 dieną VRK skelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų
asmenų sąrašą ir prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas,
jei prireiks, planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais
birželio 7 dieną.