Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos komanda netrukus išvyko evakuoti į nelaimę pakliuvusius poledinės žūklės mėgėjus.
Kol gelbėtojai iš Šilutės 30 kilometrų važiavo į Ventės ragą, srovės ir vėjai suskeldėjusio ledo lytis vietomis sustūmė, sumažino tarpus ir apie 25 žmonės, tarp jų moterys ir vaikai, patys vorele išėjo į krantą. Čia jų laukė Šilutės greitosios pagalbos brigada, bet niekas pagalbos neprašė.
Kita grupė žmonių už atskilusių ledo lyčių buvo įstrigusi maždaug du kilometrai nuo kranto. Prie jų priplaukė Pakrančių apsaugos rinktinės laivas "Christina" su oro pagalve, pareigūnai stengėsi atsargiai nukelti žmones nuo lyčių į denį.
Tai padaryti buvo labai sudėtinga, nes sunkiasvoris laivas pats laužė ledo masyvą, ant kurio telkėsi baimės apimti žvejai. Jie galėjo įkristi tarp traiškomo ledo į properšas ir nuskęsti.
Po keletą valandų trukusios operacijos buvo išgelbėta 16 žvejų. Šilutės gelbėtojai su ledrogėmis bandė pėsčiomis pasiekti nelaimės vietą. Nuo kranto automobilis įjungė galingą šviesos srautą.
Pamainos vadas Donatas Šikšnius, narai Artūras Naujokas, Editas Endriukaitis vežasi į pamarį guminę valtį, kuria nuo atskilusios ledo lyties parplukdė du žvejus.
Nors žvarbus vėjas verčia iš kojų, ne visi žvejai panoro grįžti į krantą - keturi vyrai nusprendė likti ant ledo ir iki ryto traukti stintas. Sutemus, anot jų, geriau kimba. Prašvitus jie ieškos kelio į kitą krantą.
Kai kurie dėl stintų galvas pamatę poledinės žūklės mėgėjai gali sėdėti prie ekečių už 8-10 kilometrų, Gelbėjimo komandos - medikai, narai ir pasieniečiai - lieka budėti iki išnakčių.
Poledinės žūklės mėgėjai nuolat rizikuoja savo gyvybe - šiais metais Kuršių mariose ant ledo rasti jau trys negyvi žvejai.
Neatlaikė pavasario vandenų
Kuršių marių ledo šarvai jau neatlaikė pavasario vandenų spaudimo ties Ventės kaimu, naktį atsivėrė ir dabar vis labiau plečiasi banguojančių vandenų plotai Preilos ir Pervalkos link. Ten yra giliausia vieta, pagrindinė laivakelio į Klaipėdą kryptis.
Lūžta ledas ir ties Ventės ragu, jį skaldo per žiotis jau išsiveržusi Atmata, pakeliui išstūmusi visai nedideles sangrūdas. Jos užkliuvo už seklumų ties žiotimis ir laikosi, atsirėmusios į dar tvirtą ledo masyvą aplink Rusnės salą.
Iš Ventės rago šį rytą Rusnė link, pietryčių kryptimi, ledu nuėjo meškerioti nemažai poledinės žūklės mėgėjų. Keliolika jų automobilių stovi aikštelėje prie Ventės kaimo kapinaičių.
„Gali būti, kad vyrai liks atkirsti, jei iki vakaro plyšiai Kuršių marių lede toliau sparčiai versis“, - sako vietiniai gyventojai. 13 metrų per sekundę vėjas pučia šiaurės vakarų kryptimi, didėja trūkinėjančio ledo masyvo plyšiai.
Ties Juodkrante marios jau teliūskuoja metro aukščio bangomis. Ties Ventės ragu 14 centimetrų storio ledas tyžta, skeldėja, jį intensyviai graužia didžiojo ir mažesnių Kuršių marių intakų srovės.
Tik ties Nida ledas yra tvirtesnis, 25 centimetrų, bet properšų jame – daug. Abiejose marių pusėse yra 10 balų priešalas.
Nemune ledonešis netrukus prasidės, nes nuo Panemunės iki Rusnės ir Uostadvario ledas pilnas properšų. Tik pakelti ledą nėra jėgos – vandens lygiai nukrito, nes didžioji tirpsmo masė jau nutekėjo. Ir intakuose Šyšoje, Minijoje, Gėgėje, Aukštumaloje vandens lygiai nukrito, nes nėra kritulių.
Jokie gamtos ženklai nepranašauja pavojingos vandenų stichijos, jei tik neištiks 2005 kovo pradžios drama ant Kuršių marių – tąsyk du šimtai poledinės žūklės mėgėjų ant atskilusios kelių kilometrų pločio ledo lyties ties Ventės ragu negalėjo išeiti į krantą, juos srovė nešė į Rusijos pusę. Teko evakuoti sraigtasparniu ir pamario žvejų, gelbėtojų bei pasieniečių laivais.
Pamaryje jau klega meilės šauksmais sugrįžę iš šiltųjų kraštų paukščiai ir peržiemoję žvėrys. Didžioji gamtos atgimimo šventė prasidėjo ir tęsis iki birželio.