Po to išplatino pranešimą, kad rimti pavojai dėl tvinstančių vandenų niekam negresia. Ketvirtadienio drama įrodė - tikrovė niūresnė.
Dar aukštesnė valdžia Šilutėje pirmadienį aptars tuos pačius – pavasario vandens stichijos - reikalus. Čia vyks išvažiuojamasis Lietuvos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dalyvaus valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, kuruojantys ir koordinuojantys veiksmus gresiant potvyniui Nemuno žemupyje.
Šiam susitikimui vadovaus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Pasitarimo metu krašto apsaugos, aplinkos ir susisiekimo ministerijų, Klaipėdos ir Tauragės apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybų, savivaldybių atstovai svarstys valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą veiksmams 2009 metų pavasario potvynio metu.
Bus įvertinta esama padėtis ir prognozuojama situacija pamario zonoje, aptarti pasirengimo trūkumai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui susitikime atstovaus direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis. Jis pristatys potvynio zonoje dislokuojamų pajėgų pasirengimą ir veiksmus, vadovavimo ir veiksmų koordinavimo klausimus, sunkumus, su kuriais susiduriama mažinant potvynio padarinius gyventojams Nemuno upės baseine.
Pasak jo, dėl nesutvarkytos ir darbui reikiamai neparengtos polderių sistemos yra užliejamos pievos, keliai, todėl nukenčia gyventojai. Lietuvoje nėra efektyvios automatinės potvynio stebėjimo ir perspėjimo sistemos. Be to, trūksta teisinės bazės, reglamentuojančios teritorinį planavimą ir veiklos, naujos statybos apribojimus potvynio zonoje, gyventojų išsikėlimo kompensavimą ar priverstinį evakavimą iš užtvindomų teritorijų.
Hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, šiais metais potvynis Nemuno žemupyje bus mažesnis už vidutinį ir jo dydį nulems ledų sangrūdos bei nauji iškritę krituliai. Potvynio metu gali būti užlieta apie 11 tūkst. ha teritorijos, kelias Šilutė-Rusnė bei nemaža dalis vietinės reikšmės kelių. Be to, atšilus orams, dar Nemunui ir Minijai nepatvinus, pradės
tirpti žemesnėse Nemuno deltos vietose, laukuose ir kanaluose esantis ledas, todėl tos vietovės taip pat bus apsemtos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM sudarė pajėgų valdymo grupę, patvirtino veiksmų planą. Prireikus numatyta galimybė į potvynio zoną siųsti Mobilųjį valdymo punktą.
Nuo potvynio kenčiantiems pamario gyventojams ruošiasi padėti ir Lietuvos kariai. Pagrindinės nuolatinės parengties pajėgos, esant reikalui, atvyks per 48 valandas, o iškvietus rezervo pajėgas, šios prisistatys per 24 valandas.
Paieškos ar gelbėjimo operacijos metu Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pritrūkus pajėgų ar technikos, taip pat savivaldybių ar apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrų vadovams paprašius, bus pasitelktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos ir technika.
Beje, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, 2007 pavasarį lankydamasis Rusnėje, suabejojo, kad salos žmonėms net per patį didžiausią potvynį iškiltų mirtinas pavojus: „Čia visi turi tiek valčių ir laivų, kad patys išplauktų be valdžios pagalbos, net jei pylimai ir būtų pralaužti“, - viešai sakė departamento vadovas.
Tuo labai įskaudino ir supykdė apie 2 tūkst. gyventojų turinčią seniūniją. „Gal 60 laivų susidarytų – nuo valtelių, katerių iki motorlaivių, bet jie 1860 žmonių nesutalpintų, kiti nuskęstų“, - žurnalistei sakė Rusnės senbuvis laivavedys Algirdas Svitkinas.
Rusnės žmonės pyksta ir dėl to, kad viršininkai kasmet suvažiuoja, papostringauja apie pagalbą potvynio zonai ir išvažiuoja. Bet estakados per užliejamą atkarpą vieninteliame kelyje iš Šilutės į Rusnę valstybė vis tiek nestato. O ji būtų rimčiausias inžinerinis įrenginys, kuris išspręstų didžiausią šimtmečių problemą.