Tokias mintis V.Titovas išsakė interviu Lietuvoje rusų kalba leidžiamam
savaitraščiui „Ekspres-nedelia“ (Ekspres-savaitė). Pasak Rusijos diplomato,
iš Vilniaus pasigirstantys pozityvūs signalai nelieka nepastebėti, tačiau,
anot jo, problemų sprendimui svarbios ne tik deklaracijos, bet ir konkretūs
žingsniai.
„Reikia atsisakyti nuolatinio istorijos politizavimo. Neproduktyvūs
ir bandymai grynai dvišalius klausimus spręsti pagalbai pasitelkiant
tarptautinį „arbitražą“. Kitoms valstybėms tai ir į galvą nešauna, jeigu yra
natūralesnis dvišalio dialogo kelias“, - teigė V.Titovas.
Rusijos UR viceministro teigimu, didžioji dalis pozityvių dalykų
dvišaliuose santykiuose gimė praėjusio dešimtmečio antrojoje pusėje, tačiau,
pasak jo, ir šiuo metu negalima atmesti ekonominio-prekybinio
bendradarbiavimo, kultūros srityje užsimezgusių ryšių.
V.Titovas taip pat pabrėžė, kad Rusija energetinių karų nekariauja ir
pakartojo, jog sutaisyti esą techninių problemų turintį naftotiekį „Družba“
netikslinga.
2006-ųjų rugpjūtį, praėjus dviem mėnesiams po Lietuvos sprendimo parduoti
„Mažeikių naftos“ akcijas lenkų, o ne rusų kompanijai, Rusijos teritorijoje
esą išsiliejus nedideliam kiekiui naftos, buvo nutrauktas naftos tiekimas
Lietuvai „Družba“ naftotiekiu.
„Avarijos naftotiekyje „Družba“ klausimu jau viskas pasakyta,
specialistai yra puikiai susipažinę su situacija. Netvarkingo vamzdyno ruožo
sutaisymas ekonomiškai ir techniškai nenaudingas. Nafta į perdirbimo gamyklą
Mažeikiuose be pertrūkių gabenama jūros keliu“, - konstatavo V.Titovas.
Vizito metu Rusijos atstovas susitiko su Lietuvoje gyvenančių rusų
bendruomenės atstovais.
„Vienas iš aptartų klausimų buvo susijęs su išsilavinimu rusų kalba
Lietuvoje, vidurinių mokyklų reformos kontekste. Tėvynainiai norėtų
Lietuvoje matyti rusišką kultūros ir informacijos centrą. Mus tikrai
neramina šioje sferoje besivystanti situacija. Apie tai kalbėjome su
Lietuvos partneriais ir tikimės, kad į mūsų susirūpinimą bus atsižvelgta“, -
svarstė V.Titovas.
Vis dėlto diplomatiniuose sluoksniuose neoficialiai kalbama, kad Rusijos
ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimuose svečiai iš
Maskvos pareiškė iš principo dar nenusprendę „ką daryti su Lietuva“, ėmusia
siųsti ženklus, jog nori pragmatiškesnių dvišalių santykių.