Savo žemėje miškus sodinti norinčius savininkus NMA vėl kviečia teikti paraiškas ES paramai gauti. Paramą galės lengviau gauti ir miškus sodinančios valstybinės įmonės – šalies miškų urėdijos.
Paraiškos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bus renkamos iki balandžio 17 d.
Parama skiriama ir už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės apsodinimą mišku, ir už apleistos žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės apsodinimą mišku.
Paramą miškui sodinti gali gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise.
Ji skiriama ir valstybinės žemės valdytojams, įveisusiems arba ketinantiems įveisti mišką, tai yra šalies miškų urėdijoms.
Apsodino karjero šlaitus
Už Mickiemės kaimo (Naujamiesčio sen., Panevėžio r.) buvęs žvyro karjeras gali tapti puikia poilsiaviete. Išsemto žvyro dauboje tyvuliuoja vanduo, o jos šlaitu kiekvieną dieną vis aukščiau kyla pušaitės.
„Pernai pavasarį sodinome“, – žvelgdamas į jas sakė Panevėžio miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas.
Pernai pasodintos dvimetės pušaitės dabar atrodo jau kaip ketverių metų.
Sodmenis augina medelyne
Geros kokybės sodmenų urėdija užsiaugina pati. Jos medelynas pernai buvo pripažintas geriausiu iš visų valstybinių medelynų. Jame įrengta stacionari laistymo sistema, sodmenys auginami ir grunte, ir šiltnamiuose.
Sėklas sėjinukams miškų urėdija renka iš genetinių draustinių, sėklinių medynų, pliusinių (gerų genų) medžių.
„Kasmet užauginame apie 3 mln. miško sodmenų“, – sakė urėdo pavaduotojas. Jų užtenka ne tik savo reikmėms. Sodmenų urėdija gali parduoti miško ir žemių savininkams.
Kasmet – po 60 ha
Panevėžio urėdija miškus žemės ūkyje nenaudojamose žemėse sodina ne pirmus metus. „Miškų didinimo programą pradėjome nuo 2002-ųjų“, – sakė urėdo pavaduotojas.
Nuo to laiko kasmet urėdija įveisia maždaug po 60 ha naujų miškų. Iš viso miškais ji apsodino 450 ha apleistų žemių.
„Kiek tik apskritis mums jų perduos, tiek apsodinsime“, – žadėjo urėdo pavaduotojas.
Gavo mažiau nei prašė
Panevėžio miškų urėdija į naujų miškų įveisimą, kaip ir į jų atkūrimą, investuoja savo pinigus. Kasmet – maždaug po 1,5 mln. litų.
Kai atsirado galimybė gauti ES paramą, urėdija nedelsdama pateikė paraišką. Paramos ji pernai prašė už 53 ha naujai įveisto miško. Gavo už 33 ha. Už tą mišką, kurį matėme, – pasodintą karjere, Naujamiesčio girininkijoje, ir dar už 23 ha – Anciškių girininkijoje.
Už 20 ha įveisto miško Pyvesos ir Naujamiesčio girininkijose urėdija paramos negavo.
Reikalavo įregistruoti
Naujai pasodinti miškai Pyvesoje ir Naujamiestyje nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto ir žemės registre. „Paramos taisyklės reikalavo, kad miškas būtų įregistruotas“, – paaiškino urėdo pavaduotojas.
Valstybinių miškų registracija yra ilgai trunkantis ir brangus procesas. 1 ha įregistravimas urėdijai vidutiniškai kainuoja 51 litą.
„Esame įregistravę 19 tūkst. ha miškų. 20 tūkst. ha miškų, tarp jų ir naujai įveistų, dar laukia registracijos“, – sakė G.Raškauskas.
Taisyklės pasikeitė
Dabar taisyklės pasikeitė. VĮ miškų urėdijos galės želdinti valstybinės žemės sklypus, jų neįregistravusios nekilnojamojo turto registre. Jos turės tik pateikti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymą, patvirtinančią, kad želdinamame sklype valstybinės žemės valdytojas turi teisę vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą.
Ši žinia pradžiugino Panevėžio miškų urėdiją. Urėdo pavaduotojas miškininkystei sėdo pildyti paraiškos paramai gauti.
Laukia ir savininkų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia ne tik VĮ miškų urėdijų, bet ir privačių žemių savininkų paraiškų.
Jiems numatyta didesnė parama nei valstybinės žemės valdytojams.
Miškų urėdijoms teikiama parama tik už miškų įveisimą, o privačių žemių savininkams skiriamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, naujai įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo išmoka, padengianti prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoką savininkai gaus penkerius metus. Ji bus mokama netgi tiems, kurių apleistos žemės mišku apaugo savaime.
Prarastų pajamų kompensavimo metinė išmoka skiriama ūkininkams, kurie apželdino prekinei žemės ūkio gamybai skirtą žemę ir dėl to prarado pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Ši išmoka bus mokama penkiolika metų.
Savininkai registruoja
Tačiau privačių žemių ir miškų savininkai turės būti ne tik įregistravę, bet ir atnaujinę valdos duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registre.
Taip pat iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus jie turės gauti leidimą miškui ne miško paskirties žemėje įveisti.
Su paraiška jie turės pateikti miško želdinimo projektą, kuris atitiktų miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
Taip pat jiems reikės NMA pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinių miškų pareigūnų išduotą pažymą, liudijančią, kad miškas pasodintas pagal visus reikalavimus.
* * *
Pasitikrinkite, ar esate tinkamas pareiškėjas
* Pareiškėjas turi leidimą miškui sodinti.
* Pareiškėjas turi parengtą miško įveisimo projektą su ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių.
* Miškas bus sodinamas iš sertifikuotų sodmenų ar sėklų.
* Ketinama apželdinti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą arba mažesnis plotas taps jau esančio miško dalimi.
* Miške nebus sodinamos Kalėdų eglutės.
Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai, jūs atitinkate pagrindinius reikalavimus paramai gauti.
* * *
Naujų miškų įveisimas
* Generalinės miškų urėdijos duomenimis, nuo 2002 iki 2008 metų šalies urėdijos įveisė daugiau nei 9 tūkst. ha naujų miškų.
* Naujiems miškams įveisti šalies urėdijos kasmet skiria po 3,5 mln. litų savų lėšų.
* Aplinkos ministerijos Miškų departamento duomenimis, nuo 2005 iki 2008 metų savininkai savo žemėse įveisė 7 tūkst. ha miškų.
* Šiuo metu šalies miškingumas – 33 proc., siekiama jį padidinti iki 35 proc.
* Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ į paramą gali pretenduoti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, taip pat valstybinės žemės valdytojai.
* Tinkamomis paramai gauti pagal šias priemones jau yra patvirtintos 262 paraiškos.
* Teigiamai buvo įvertinta dešimt paraiškų, pateiktų miškų urėdijų pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.