Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos
deleguotas užsienio reikalų ministras V.Ušackas kalba taip, kaip kadaise
iš baimės tirtėdamas mekeno Baltijos kelio akcijoje dalyvauti atsisakęs
eldėdėpistas A.M.Brazauskas.
Rusijos milicijai jau oficialiai yra leista kovinėmis kulkomis šaudyti į
demonstrantus, o galimi politiniai V.Putino varžovai sodinami į
kalėjimą. V.Ušackas kalba apie A.M.Brazausko laikų pragmatišką užsienio
politiką, o ministrą delegavę konservatoriai lyg avinai linkčioja
galvelėmis.
Geriau neerzinkime didžiojo kaimyno net ir tada, kai šis, nebrangiai nusipirkęs
buvusį Vokietijos kanclerį, jūros dugnu rengiasi tiesti
vamzdynus į Vokietiją ir kartu izoliuoti Lietuvą nuo energetikos
šaltinių. Neduok, Dieve, dar ir vokiečiai supyks, kur tada iš gėdos
dėsimės?
Nebegauname „Družbos“ vamzdynu naftos? Kentėkime. Čiulpkime leteną, bet
kentėkime. Ir daugiau niekada nepraleiskime geros
progos Europos forumuose patylėti, nes gausime velnių nuo savo interesus ginančių
prancūzų.
Bet ką tada mes veikiame toje Europos Sąjungoje? Anksčiau ištisus
dešimtmečius valę batus rusams, dabar panorome juos blizginti dar ir
vokiečiams ar kokiems prancūzams? Gal nebeturime ką daugiau veikti?
Atrodo, kad V.Landsbergio įkurtos partijos lyderiams jau ir Gruzijos
teritorijų okupacija tampa nepageidaujamu nervų dirgikliu, kurį jie
norėtų kuo greičiau išsigydyti ir nebematyti Rusijos tankų Kaukaze.
Neseniai ir D.Grybauskaitė sukritikavo iki šiol prezidento V.Adamkaus
vykdytą užsienio politiką. Esą ji buvusi pernelyg draugiška Gruzijos,
Ukrainos ir Moldovos atžvilgiu ir pernelyg šalta Europos Sąjungos
interesams.
Jei tai tiesa, tai tada galima konstatuoti, kad V.Adamkus per antrąją
savo kadenciją visiškai nieko neveikė ir tik kenkė Lietuvai, nes vidaus
politikoje jo kaip ir nebuvę, o užsienio politikoje jis savo išsišokimais visus tik erzino.
D.Grybauskaitė – TS-LKD vadovo ir premjero A.Kubiliaus remiama
kandidatė į prezidentus. Vadinasi, konservatoriai pritaria ir V.Ušacko,
ir eurokomisarės norams radikaliai keisti užsienio politikos kryptį?
Šioje situacijoje galėčiau įtarti kitką.
Socialdemokratai per septynerius valdymo metus niekada nevykdė ir net
neplanavo vykdyti socialiai orientuotos politikos, mažinti mokesčius
mažas pajamas gaunantiesiems ir didinti turtingiesiems ar apkrauti
turtuolius nekilnojamojo turto mokesčiais.
Socialdemokratų lyderiui G.Kirkilui reikėjo paramos ir jis prisijaukino
A.Kubilių, net buvo privertęs remti kairiųjų mažumos Vvyriausybę. Drauge
socialdemokratai TS-LKD užkrovė ir dalį atsakomybės dėl nepadarytų arba
ne taip padarytų darbų.
Tokia politika bent jau tuo metu tiko ir savo oligarchų turėjusiam
TS-LKD vadovui A.Kubiliui. Tada atitiko kirvis kotą.
Vėliau TS-LKD vadovas A.Kubilius virto Trojos arkliu, kuriuo pypkę
traukiantis G.Kirkilas kuo ramiausiai įjojo į konservatorių pilį ir
pasėjo joje didelę nesantaiką. Net privertė kai kuriuos tos pilies
gyventojus mąstyti ir kalbėti pagal A.M.Brazausko šablonus.
Kai kurie konservatorių skyriai dėl to pakampiuose jau purkštauja,
tačiau pasėta bacila konservatorių stovykloje jau dygsta ir plinta.
Praktiškai sulig kiekvienu ryškesniu politiniu įvykiu juntama, kad
konservatoriai netenka savo ideologijos ir perima vykdyti kitų,
daugiausia socialdemokratų, nuosekliai vykdytą politiką.
Net anksčiau konservatorių puoselėta paramos šeimai politika per krizę
ėmė ir kažkur išgaravo. Liko tik tušti žodžiai.
Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė isteriškais šūkavimais dar bando
palaikyti tą ankstesnę konservatoriams būdingą tautinio radikalizmo
dvasią, tačiau tai daugiau skirta niurzgantiems partijos kolegoms
nuraminti.
Nei R.Juknevičienė, nei A.Kubilius ar kiti konservatorių
lyderiai niekaip nereagavo ir į D.Grybauskaitės aiškinimus, kad Lietuvos
užsienio politika Rusijos atžvilgiu iki šiol buvo netikusi, kad reikėję
Lietuvai nuosaikiau elgtis V.Putino režimo atžvilgiu.
Tai dar vienas įrodymas, kad konservatoriai tampa beveidžiais, kad
atsisako anksčiau puoselėto kritiško požiūrio Rusijos atžvilgiu ir kad
tampa aklais didžiųjų Europos Sąjungos valstybių valios vykdytojais.
„Tenka susiimti už galvos, kai ateina žmonės ir pirštu parodo, ką mes
per tą naktį padarėme“, – taip vasario pabaigoje Panevėžyje kalbėjo Seimo vedėjas A.Valinskas.
Tokiais žodžiais jis apibūdino naktibaldų darbą keičiant mokesčių
įstatymus.
Tačiau tokiais žodžiais po kelerių metų patys konservatoriai galės
apibūdinti ir dabartinę TS-LKD ideologiją, kuri rėmėsi ne savomis, o
svetimomis vertybėmis ir todėl privedė visą partiją prie kracho.
Jau dabar nemažai konservatorių stovi susiėmę už galvų ir svarsto, ką jų
lyderiai daro. Partijoje jau steigiasi įvairios kuopelės ir braižomi
partijos gelbėjimo planai.
Bet ar ne per vėlu – Trojos arklys jau konservatorių kieme, o po jį
išdidžiai už nugaros susinėrę rankas vaikšto pypkę traukiantis buvęs
Lietuvos komunistų partijos ideologijos instruktorius ir buvusi
aukštosios partinės mokyklos dėstytoja.