Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių
jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas
valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.
Dar vienas konsultacijų su visuomene dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūra
etapas prasidėjo šią savaitę visose devyniose Baltijos regiono šalyse, „tai
yra dar vienas svarbu projekto „Nord Stream“ įgyvendinimo žingsnis“, pažymi
bendrovė.
Penkiose šalyse, kurių vandenimis bus nutiestas dujotiekis - Rusijoje,
Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje - visuomenė galės pateikti
komentarų dėl projekto poveikio aplinkai ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu
požiūriu. Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje per konsultacijas bus aptariamas
galimas „Nors Stream“ tarpvalstybinis poveikis. Devynių Baltijos regiono
šalių atsakingos valstybinės institucijos nustatė, kad šis tarptautinių
konsultacijų etapas baigsis 2009 metų pabaigoje.
Be to, „Nord Stream“ pateikė nacionalines poveikio aplinkai įvertinimo
ataskaitas ir paraiškas gauti leidimams nutiesti ir naudoti dujotiekį
Suomijoje ir Danijoje. Tokios paraiškos jau paduotos Švedijoje, Vokietijoje
ir Rusijoje.
„Bendrovė „Nord Stream išleido daugiau kaip 100 mln. erų aplinkos
tyrimams ir planavimui, kad užtikrintų dujotiekio saugumą ir techninio
dizaino bei maršruto ekologiškumą, - cituojami pranešime Dirko von Amelno
(Dirko fon Amelno), „Nord Stream“ techninio direktoriaus pavaduotojo,
atsakingo už leidimų gavimą, žodžiai. - Mes taip pat vedame aktyvų dialogą
su atsakingomis Baltijos šalių valstybinėmis institucijomis, kad suvoktume
visus susirūpinimą keliančius klausimus ir atsižvelgtume į juos. Baigiamasis
konsultacijų su visuomene etapas yra svarbi projekto „Nord Stream“
įgyvendinimo gairė, ir tiekti dujas nauju dujotiekiu iš Rusijos į Europą bus
pradėta 2011 metais“.
„Mes esame tikri, kad pasibaigus konsultacijoms su visuomene per vasarą
mes išspręsime visus klausimus ir antrojoje šių metų pusėje galėsime gauti
būtinus leidimus penkiose šalyse. Tada bus galima pradėti tiesti dujotiekį
2010 metų pradžioje“, - pridūrė jis.
Atlikusi ekologinių veiksnių analizę, pradėtą 2006-aisiais, bendrovė
„Nord Stream“ priėmė kai kuriuos sprendimus dėl planuojamo maršruto ir
dujotiekio dizaino optimizavimo. Svarbiausias pirminės koncepcijos
pakeitimas yra tai, kad atsisakyta tarpinės aptarnavimo platformos, kurios
statybą buvo planuota atlikti netoli Švedijos salos Gotlando. Šis
sprendimas, kaip tikimasi, leis iki minimumo sumažinti poveikį jūros dugnui
ir išvengti rizikos laivybai.
Be to, įvertinus ekologinius, socialinius ekonominius ir techninius
kriterijus, išnagrinėti penki pagrindiniai dujotiekio „Nord Stream“ trasos
variantai: į šiaurę ir pietus nuo Gotlando (Rusijos vandenyse); į šiaurę ir
pietus nuo Kalbadagrundo (Suomijos vandenys), į rytus ir vakarus nuo
Gotlando ir aplink Hoburgo seklumą (Švedijos vandenyse); aplinko Bornholmo
salą (Danijos ir Vokietijos vandenyse; ties dujotiekiu išėjimu į krantą
Vokietijoje - Liubeke, Rostoke ir Greifsvalde.
Galimo ekologinio ir socialinio ekonominio poveikio įvertinimas tapo
neatskiriama tyrimų pagal „Nord Stream“ projektą dalimi. Bendras zonos,
kurioje atlikti tyrimai pagal numatomus maršrutus, ilgis sudaro 40 tūkst.
kilometrų Tyrimai pradėti 2 km pločio koridoriuje, kuris palaipsniui
siaurėjo iki 15 metrų koridoriaus, kuriame buvo tiriami net nedideli
objektai - mobilaus telefono dydžio. Remiantis tyrimų rezultatais,
nustatytas labiausiai saugus ir ekologiškas maršrutas, kuris nekerta
ekologiškai jautrių teritorijų, kultūrinio paveldo objektų ir plotų su
šaudmenimis. Optimalūs darbų su tokio pobūdžio kliūtimis, kurių negalima
apeiti, metodai suderinti su atitinkamais valstybiniais organais.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ sujungs Rusijos Baltijos
pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo.
Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd.
kubinių metrų per metus. Jį planuojama pradėti eksploatuoti 2011 metais.
Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki
maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.
Prieštaringai vertinamą 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio iš Rusijos
į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžusią įgyvendinti bendrovę
„Nord Stream AG“ sudaro „Gazprom“ (dabar valdo 51 proc. „Nord Stream“
akcijų), du Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų
„Gasunie“ (9 proc.).
Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo
tarpvalstybiniame kontekste (ESPO konvencija) įpareigoja šalis atlikti
poveikio aplinkai įvertinimą pradinėse projekto planavimo stadijose. Joje
apibrėžiami bendri valstybių įsipareigojimai informuoti kitas valstybes ir
konsultuotis tarpusavyje dėl visų stambių projektų, kurie galėtų žymiai
paveikti aplinką plotuose, esančiuose už teritorinių sienų. Ši konvencija
pasirašyta 1991 metų vasarį Espo mieste (Suomijoje) ir įsigaliojo 1997 metų
rugsėjo 10 dieną.
Kompanija „Nord Stream“ pradėjo tarptautines konsultacijas pagal Espo
konvenciją 2006-ųjų balandį, nurodoma pranešime.