Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė troleibusų bendrovei
„Autrolis“ ir „Kauno autobusams“ yra skolinga apie 15 mln. litų
vežėjų nuostoliams, patiriamiems dėl keleivinio transporto paslaugų
teikimo visuomenei, kompensuoti. Be to, už keleivių, turinčių teisę
į lengvatas, vežimą savivaldybė iki 2009-jų savo įsteigtoms
bendrovėms nesumokėjusi liko 4,61 mln. litų kompensacijų.
Per dvejus metus (2006 ir 2007 m.) ERPB Kauno transportininkams
paskolino 25 mln. eurų. Tada skaičiavo, jog už tuos pinigus iš
lenkų bendrovės „Solaris“ bus galima įsigyti 55 naujus autobusus ir
42 troleibusus. Kauniečiai jau spėjo įvertinti naujų transporto
priemonių privalumus, o kas kreditoriui ketvirtį sugrąžinama dalis
skolos su palūkanomis - maždaug po 3 mln. litų. Paskolos terminas -
10 metų.
ERPB atstovai Kauno miesto savivaldybėje susipažino su vasario
gale patvirtinto biudžeto duomenimis, aiškinosi, ar
transportininkams pavyks laiku įvykdyti savo įsipareigojimus
bankui. Savo ruožtu savivaldybės atstovai teiravosi, ar iškilus
keblumų galėtų iš banko tikėtis mokėjimų atidėjimo. Į šį klausimą
atsakymo bankas kol kas nepateikė.
Kauno miesto savivaldybės 2009 metų biudžete nurodoma, kad
ankstesnės valstybinių funkcijų programos skolos iki metų pradžios
buvo viršijusios 55 mln. litų. O 2008 metų gale fiksuoti biudžeto
lėšų kreditiniai įsiskolinimai buvo 76,72 mln. litų.
ELTA primena, jog vasario pabaigoje miesto taryba pritarė ir
naujų ilgalaikių paskolų ėmimui: Kauno pramogų ir sporto rūmams
statyti - 10 mln. litų, tiems patiems rūmams statyti ir viešajai
infrastruktūrai Nemuno saloje plėtoti - 10 mln. litų, Kauno miesto
inžinerinių statinių projektams parengti ir jiems įgyvendinti - 10
mln. litų, savivaldybės įsipareigojimams pagal koncesijų sutartis
vykdyti - 7 mln. litų, miesto švietimo objektų projektavimo,
kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbams finansuoti - 7,2 mln.
litų, sporto ir socialinių objektų investicijų ir Europos Sąjungos
(ES) struktūrinių fondų bei kitos tarptautinės paramos projektams
rengti, įgyvendinti bei materialinei bazei gerinti - 4,2 mln. litų.
Kaip teigia savivaldybės administracijos Finansų skyriaus
vedėjas Algimantas Laucius, įstatymu nustatytas skolos limitas - 45
proc. patvirtintų Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų
(neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų
specialiųjų tikslinių dotacijų bei valstybės biudžetui grąžinamų
bendrosios dotacijos kompensacijų). Tai sudarytų 239,2 mln. litų.
Savivaldybės skola 2009 metų sausio 1 dieną buvo 153,1 mln.
litų. Kadangi savivaldybė vykdo ir projektus, kurie iš dalies
finansuojami ES fondų bei kitomis tarptautinės paramos lėšomis, ji
gali naudotis ir papildomu limitu. Todėl šiemet miesto išrinktieji
gali priimti sprendimus dar dėl 48,4 mln. litų pasiskolinimo Kauno
savivaldybės vardu.