Lietuvė yra didžiausios Airijos opozicinės partijos „Fine Gael“ narė. Apie airišką politiką – „Lietuvos ryto“ interviu su septynerius metus Airijoje gyvenančia V.Mocevičiene.
- Kaip tikitės pelnyti airių palankumą?
- Jei nesitikėčiau airių paramos, nedalyvaučiau rinkimuose.
Pradėjusi vaikščioti po namus ir raginti už mane balsuoti – Airijoje rinkimų kampanijos metu taip elgiasi visi kandidatai, sulaukiau ne vieno pažado gauti jų balsą. Vadinasi, tai, kad esu imigrantė, nesumažina nei pasitikėjimo manimi, nei planuojamais atlikti darbais.
- O ko iš kandidatės lietuvės tikisi airiai?
- Patogesnio gyvenimo Balbrigano miestelio gyventojams. Pastaruosius kelerius metus siekėme, kad būtų skirta lėšų baseinui statyti. Netrukus turėtų prasidėti jo statybos.
Šiuo metu vietos valdžią bandome įtikinti skirti lėšų šaligatviams pakloti, nes Balbrigane yra nemažai vietų, kur vaikai priversti važiuojamąja kelio dalimi eiti į mokyklą. Be to, jaunimas neturi laisvalaikio centro, o kitur Airijoje ši problema seniausiai išspręsta.
- O Airijos lietuviai?
- Kadangi dirbu informacijos centre, man gerai žinomos ne tik Airijoje gyvenančių lietuvių, bet ir lenkų, rusų problemos.
Ne kartą atstovavau tėvų interesams mokyklose, teko padėti susitvarkyti dokumentus būsto paskolai gauti arba medicinos centre gauti vaistų knygelę.
Kalbant apie lietuvius, negalima pamiršti, kad už mane galės balsuoti tik Balbrigane gyvenantys lietuviai.
Norintieji balsuoti iki gegužės 14 dienos turėtų įsiregistruoti vietos rinkimų apylinkėje.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Lietuviai – neaktyvūs. Airijos imigrantų tarybos užsakyto tyrimo duomenimis, lietuviai, priešingai negu kiti imigrantai, nelabai domisi politiniu ir visuomeniniu gyvenimu.
Vos 12 proc. lietuvių registruojasi, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Net 23 proc. nežino, kad turi teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose Airijoje, o beveik 60 proc. tuo iš viso nesidomi.
- Kas lemia lietuvių abejingumą?
- Man ne kartą teko girdėti, kad rinkimuose dalyvauju dėl šiltos vietos.
Todėl noriu pabrėžti, kad Airijoje, priešingai nei Lietuvoje, išrinkimas į vietos tarybą nereiškia nei šiltos vietos, nei solidaus atlyginimo. Tarybos nario atlygis per mėnesį siekia nuo 200 iki 300 eurų (690-1035 litai).
Tačiau matau didelį privalumą – tapusi tarybos nare, galėčiau garsiai kalbėti apie mums visiems aktualias problemas.
Man patinka Airijos įstatymai, jie skirti žmogui, o ne valdžiai.
- Dalyvaujate ir lituanistinės mokyklos veikloje. Ar ne per daug darbo be atlygio?
- Lituanistinės mokyklos tėvų komitete esu penkerius metus. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie nelengvo išeivijoje dirbančių mokytojų darbo. Mano abu sūnūs lankė lituanistinę mokyklą, jaunėlis tebelanko ją.
Manau, šios mokyklos vaidmuo yra labai svarbus: viena yra lietuviškai kalbėti namuose ir visai kas kita – su bendraamžiais. Neįsivaizduoju lietuvybės išsaugojimo be lituanistinių mokyklų.
Be to, per pastaruosius dvejus metus mums pavyko pasiekti, kad Airijos valdžia skirtų lėšų įsteigti vaikų darželį, skirtą tėvams, norintiems pradėti mokytis ar dirbti, bet neturintiems pinigų susimokėti už privatų darželį ar samdyti auklę.
Darželis duris turėtų atverti gegužę.
- Einate į Airijos politiką, o kaip dėl grįžimo į Lietuvą? Nebegrįšite?
- Jeigu sakyčiau, kad negrįšime, meluočiau, nes tikrai nežinau, kaip gyvenimas pasisuks.
Tačiau tikrai žinau, kad jeigu mūsų šeima nuspręs grįžti, Airijoje sukauptą patirtį norėčiau panaudoti Lietuvoje.
Iš emigracijos po penkerių, šešerių ar daugiau metų grįžtantiems žmonėms, o juo labiau vaikams, labai sunku pritapti tėvynėje. Norėtųsi į tai atkreipti Lietuvos valdžios dėmesį.