Lapiniai, lapkotiniai ir šakniavaisiniai salierai panašūs savo biologinėmis ir maistinėmis savybėmis. Tad juos galime auginti tomis pačiomis sąlygomis. Tarpusavyje šios rūšys skiriasi viena ar kita labiau išreikšta augalo dalimi.
Lapiniai salierai suformuoja vešlias lapų skroteles, tačiau neaugina šakniavaisių. Lapkotinių salierų vartojamoji dalis – stori, sultingi lapkočiai, šakniavaisių jie taip pat neaugina. Skirtingų veislių šakniavaisiniai salierai tarpusavyje gali skirtis lapų skrotelių forma, lapalakščių karpytumu, vešlumu, šakniavaisių forma, dydžiu, minkštimų spalva. Veislės dar skirstomos pagal ankstyvumą, tačiau tam nereikėtų teikti didelės reikšmės, nes visi šakniavaisiniai salierai Lietuvoje auginami iki vegetacijos sezono pabaigos. Derlius dorojamas antroje spalio pusėje, nes šakniavaisiai pakenčia 5 oC temperatūros šaltį.
Labiau rutuliškais šakniavaisiais pasižymi ‘Alba‘, ‘Diamant‘, ‘Dolvi‘, ‘Edward‘, ‘Frigga‘, ‘Mentor‘, ‘Monarch‘, ‘Makar‘, ‘Ibis‘, ‘Invictus‘, Regent‘, ‘Topa‘ salierų veislės. Ovalo formos šakniavaisius užaugina ‘Anita‘, ‘Brilliant‘, ‘Mars‘, ‘Prager Riesen‘ veislių salierai.
Daigų auginimas
Salierus sėjame kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Durpių substrato ir smėlio mišinys sudrėkinamas, juo 5–6 cm sluoksniu pripildomos seklios medinės ar polimerinės dėžutės. Mišinio paviršius išlyginamas, kas 5 cm padaromi centimetro gylio grioveliai, į kuriuos beriamos sėklos. Jas į dėžutes galima berti padrikai, nedarant griovelių. Sėklos užbarstomos švariu smėliu. Po sėjos iki sudygimo dėžutės uždengiamos polietileno plėvele ir laikomos šiltoje vietoje. Kas dieną plėvelę nuo dėžučių reikia trumpam nuimti, nukratant susidariusį vandens kondensatą, ir pravėdinti dėžutes. Augalams sudygus nuimama polietileno plėvelė. Iki salierų sudygimo palaikoma 18–25 oC, po sudygimo saulėtą dieną 16–18 oC, apsiniaukusią dieną 14–16 oC, naktį 12–14 oC temperatūra.
Sudygę daigeliai su dviem tikraisiais lapeliais pikuojami į dėžutes, kurias pripildome 7–10 cm storio durpių substrato sluoksniu. Substratas turi būti standus, bet ne kietai suspaustas. Jei daigai pikuojami į daigyklas, jų lizdavietės durpių substratu pripildomos iki viršaus. Prieš pikavimą dėžutės ar daigyklos su substratu sulaistomos vandeniu. Salierų daigeliai iš dėžučių raunami (pakeliant iš apačios) grupelėmis ir po vieną smaigeliu sodinami į daigyklų lizdavietes arba dėžutes 3x5 cm atstumais. Jei daigelių šaknys per ilgos ir tarpusavyje susipynusios, jas galima šiek tiek patrumpinti.
Laistoma pagal poreikį, saikingai. Tuoj po pikavimo reikėtų vengti staigių temperatūros svyravimų, skersvėjų. Prigijusius ir sustiprėjusius daigus galime auginti šiek tiek vėsesnėje patalpoje. Salierų daigams užaugti reikia 50–60 dienų nuo sudygimo. Jei salierai silpni, į lauką neskubėkite, patikimiau sodinti tvirtus daigus. Prieš sodinimą augalai palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų – grūdinami: savaitę ar dvi iki sodinimo daigai išnešami iš patalpų ir paliekami paunksnėje lauke.
Sodinimas
Į lauką sodiname gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, praėjus pavasarinėms šalnoms. Rekomenduojamas atstumas tarp augalų – 30 cm. Didesnį salierų kiekį lengviau prižiūrėti sodinant eilėmis, tarp kurių paliekamas nuo 30 iki 60 cm atstumas. Salierai – šviesamėgiai augalai, todėl nesodinkite jų sode po medžiais, nes nesuformuos gumbų.
Kodėl reikia pasisėti salierų?
Jie B vitaminų šaltinis. Salieruose yra visų B grupės vitaminų, kurių reikia stresų kamuojamiems, aktyviai sportuojantiems ar besimokantiems žmonėms.
Jie nekaloringi, nes juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų bei panašių į inulino veikimą hormonų.
Juose esančios mineralinės medžiagos stiprina širdies raumenį, gerina žarnyno peristaltiką, naikina skrandyje ir žarnyne esančias bakterijas ir grybelius, gydo vidurių užkietėjimą, šalina gleives kosint ar sloguojant, dezinfekuoja ir valo burnos ir ryklės gleivinę.
Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina jų rūgštingumą, naikina bakterijas inkstuose ir šlapimtakiuose, šalina skysčių perteklių organizme, aktyvina angliavandenių apykaitą, smegenų ir visos nervų sistemos veiklą, ramina.
Be to, jie gali užauginti net porą derlių per metus.