Smūgis legendai — areštuoti net „Žalgirio“ krepšių lankai (nuotraukos)

Ar surinkti tūkstančiai leis atsitiesti šimtatūkstantinius atlyginimus gaunantiems krepšininkams? O gal pagalbos šauksmas prašant visuomenės padėti privačiam klubui - priešmirtinė agonija? Šiandien jau akivaizdu, kad su „Žalgirio“ krepšinio komanda siejamo verslo skolos gerokai didesnės, negu mėginama įteigti: areštuoti net „Žalgirio“ krepšinio klubui priklausantys krepšių lankai, lentos, atsarginis žaidėjų suoliukas, teisėjų stalas su sėdimosiomis vietomis.

„Žalgiriui“ pirmoji į pagalbą suskubo „Respublikos“ leidinių grupė (UAB „Respublikos“ leidiniai“, UAB „Respublikos“ spaustuvė, UAB „šiaulių kraštas“, UAB „Respublikos“ investicija“, UAB „Vakarų ekspresas“).

Žadėjusi žalgiriečius paremti trimis milijonais litų, iš pradžių ji atseikėjo pusę milijono, o žaidėjams sutikus dešimčia procentų susimažinti algas - dar tiek pat. Kada bus pervesti likę du milijonai ir ar jie pasieks krepšininkų piniginę, nei generalinis rėmėjas, nei sporto klubas viešai nekalba.

Finansinė „Žalgirio“ agonija prasidėjo ne prieš metus ar dvejus. „Respublikos“ leidinių grupei priskiriamas „Vakarų ekspresas“ dar 2003 metų balandį vienas pirmųjų viešai prabilo apie „Žalgirio“ skolas.

Cituodamas tuometį krepšinio komandos vidurio puolėją Gintarą Einikį, dienraštis rašė, kad komandos „beviltiška padėtis, atlyginimai žaidėjams vėluoja pusę metų, sportininkai priversti gyventi iš santaupų“.

Prieš šešetą metų „Vakarų ekspresas“ prognozavo, kad privataus klubo verslininkų užaugintas skolas gali tekti grąžinti mokesčių mokėtojams: „Manoma, kad, kreditoriams padavus „Žalgirio“ bendrovę į teismą, skolas gali tekti mokėti neseniai jos akcijas įsigijusioms Kauno miesto ir rajono savivaldybėms“.

Kokios tos skolos - tąkart neatskleista. šią informaciją apie galimas skolas tuomet „Žalgirio“ klubas neigė.

Lipti iš skolų duobės žalgiriečiams ne itin sekasi net ir atsiradus naujajam, anksčiau į skolas baksnojusiam, milijoniniam rėmėjui. Dar išleidę specialius „Žalgirio“ paramos sertifikatus ir surengę įvairias reklamos akcijas, klubo atstovai tesurinko 190 tūkst. litų - maždaug dešimtadalį sumos, kurios reikia klubui išlaikyti kas mėnesį.

„Žalgiris“ šį sezoną baigs turėdamas 5 mln. kitų skolų. Tokią oficialią informaciją Kauno miesto savivaldybei, vienam pagrindinių finansinių donorų bei generaliniam rėmėjui, pateikė viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ direktorius Vytautas Mikėnas ir „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Teigiama, kad beveik pusė šios skolos - 2,3 mln. litų - yra skola krepšininkams už praėjusį 2007-2008 metų sezoną.

šį sezoną kas mėnesį krepšininkų, trenerių ir aptarnaujančio personalo algoms ir klubo veiklai plėtoti reikia 1,5 mln. litų.

Per šešetą metų (2002-2008 m.) savivaldybė privačiam krepšinio klubui sumokėjo 22 mln. litų. Praėjusį sezoną klubui iš savivaldybės biudžeto skirta 6,3 mln. litų. Iš viso 2007 ir 2008 metais „Krepšinio perspektyvų“ veiklos ir lėšų programai įgyvendinti savivaldybė skyrė 7,6 mln. litų.

Žalgiriečiai tikisi, kad iki 2011 metų Kauno miesto savivaldybė iš savo biudžeto „Krepšinio perspektyvų“ veiklai perves iki 20 mln. litų - po 6,5 mln. litų kasmet.

Jei „Žalgirio“ krepšinio klubo vadovai teigia, kad šį sezoną ruošiasi baigti „tik“ su 5 mln. litų skola, kyla klausimas - kodėl tokia palyginti patraukli prekė nesudomina ne tik naujų galimų investuotojų, bet ir pirkėjų?

Dar praėjusių metų pradžioje didžiausias uždarosios akcinės bendrovės A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro akcijų paketas - 38,5 proc. priklausė „Žalgirio“ klubo prezidentui Arvydui Saboniui.

Kauno miesto savivaldybė turėjo 34 proc. akcijų (vėliau už simbolinį mokestį - vieną litą pardavė A.Saboniui), bankas „Snoras - 14 proc., viešoji įstaiga „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ - 7,5 proc., bendra Lietuvos ir Ukrainos uždaroji akcinė bendrovė „Azovlitas“ - 5 proc.

Kauno miesto savivaldybei atsisakius akcijų, buvo puoselėjami planai, kad jas, o gal ir daugiau, nupirks koncernas „MG Baltic“. Jo įmonė „Mineraliniai vandenys“ Kaune valdo didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę „Stumbras“.

Teigta, kad „Žalgiris“ vienam koncerno savininkų ir turtingiausių Lietuvoje žmonių Dariui Mockui praverstų kaip reklamos įvaizdis ir galimybė sustiprinti verslo pozicijas Kaune.

Tiesa, tuo metu buvo girdėti ir tokių balsų, kad koncernui „Žalgiris“ labiau rūpi ne kaip įvaizdis, o galimybė gauti pelno iš būsimos sporto arenos statybos Nemuno saloje.

„Ar pirks „MG Baltic“ koncernas „Žalgirio“ krepšinio klubo akcijų? Ar čia jau pamirštas reikalas?“ - prasidėjus jau šiam krepšinio sezonui žurnalistai vis dar atakavo milijonierių D.Mockų.

Verslininkas, kurio turtas vertinamas apie 700 milijonų litų, nebuvo linkęs žodžių vynioti į vatą: „Nepirks. Nesijaučiame galintys pagelbėti „Žalgiriui“ šioje situacijoje. Linkime akcininkams išspręsti susidariusią kritinę situaciją“.

Logiškai mąstant, milijonieriaus neturėjo gąsdinti finansinė „Žalgirio“ situacija: nei numatoma 5 milijonų litų skola pasibaigus šiam krepšinio sezonui, nei finansinė 15-20 mln. litų kasmetė injekcija komandai išlaikyti (juk dalį skiria Kauno miesto savivaldybė, dalį - kiti smulkesni akcininkai).

Tad kodėl rimtas verslininkas D.Mockus jau praėjusių metų pabaigoje situaciją įvertino kaip kritinę?

Viena versijų: koncerno vadovai, prieš apsispręsdami įsigyti akcijas, nuodugniai susipažino su „Žalgirio“ krepšinio klubo finansine ataskaita ir pamatė, kad viešai skelbiamos skolos - tik milžiniškų skolų ledkalnio viršūnė. Taip pat teigta, jog klubo buhalterija taip supainiota, kad jos atmazgyti faktiškai neįmanoma.

Neoficialiai teigta, kad po audito tapo aišku: vien baigti praėjusių metų sezoną „Žalgiriui“ stinga apie 9 mln. litų, o bendra kelių sezonų skola siekia apie 22 mln. litų.

Taigi turint omenyje šiuos skaičius ir žinant, kad šį sezoną krepšinio komandos išlaikymas oficialiai kainuos apie 15 mln. litų, vargu ar žalgiriečių kalbos apie 5 milijonų litų nuostolį yra pagrįstos. Matematiniai skaičiavimai rodo, kad „Žalgiris“ atsidūrė greičiausiai ties keliolikos, jei ne keliasdešimties milijonų litų bankroto riba.

Prieš keletą metų, kai Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandoje pasireiškė pirmieji finansinės krizės požymiai, tuometės valstybinės įmonės „Stumbras“ vadovai, remdami komandą, neslėpė: pinigai - kaip į balą.

Motyvai buvo du: dalis pinigų nežinia kur patenka, už kitus perkami nepagrįstai brangūs žaidėjai, o savų nesistengiama išsiugdyti.

Sprendžiant iš viešosios informacijos, „Žalgirio“ krepšinio klubas finansuojamas mažiausiai per tris bendroves: P.Motiejūno vadovaujamą viešąją įstaigą „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ ir uždarąją akcinę bendrovę A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centrą bei V.Mikėno vadovaujamą viešąją įstaigą „Krepšinio perspektyvos“.

Bet štai bėda: „Krepšinio perspektyvos“ Juridinių asmenų registre nėra nurodomos kaip PVM mokesčių mokėtojos - tad jų metų apyvarta turėtų būti ne didesnė negu 100 tūkst. litų.

Kaip tada paaiškinti faktą, kad 2007-2008 metais šiai įstaigai veiklos ir lėšų programai įgyvendinti savivaldybė skyrė 7,6 mln. litų? Ar tai reiškia, kad plėtodama veiklą ši viešoji įstaiga nesumokėjo nė cento mokesčių?

Greta Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo - ir ne pelno organizacija A.Sabonio paramos fondas (taip pat neregistruotas kaip PVM mokėtojas), viešoji įstaiga A.Sabonio krepšinio mokykla.

Viešoji įstaiga Sabonio klubas finansiniu sunkmečiu nutraukė veiklą ir 2007 metais buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro.

Greta klubo - mažiausiai šešios ir ūkinę veiklą plėtojančios bendrovės.

Finansiškai perspektyviausia jų galima laikyti uždarąją akcinę bendrovę „Nemuno vila“. Būsimosios sporto arenos neįtalpinus šalia A.Sabonio sporto centro, čia turėtų iškilti gyvenamieji ir komercinės paskirties statiniai.

Kauno miesto savivaldybė pritarė detaliajam planui, pagal kurį turės būti užstatyta per 38 tūkst. kvadratinių metrų (3,8 ha) ploto teritorija. Sklypą iš valstybės išsinuomojusi „Nemuno vila“ turės išsaugoti ir šalia šios teritorijos esančią nekilnojamojo turto vertybę - dalį caro laikais statytos Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo.

Su „Žalgirio“ krepšinio komanda būtų galima sieti ir uždarąją bendrovę Sabonio krepšinio agentūrą, uždarąją akcinę bendrovę „Sabonio klubas ir partneriai“, uždarąją akcinę bendrovę „Oranžinis krepšinio kamuolys“ (direktorius A.Sabonio brolis Andrius Sabonis), uždarąją akcinę bendrovę „Miško plukė“ (direktorė V.Masalskienė, buvęs direktorius Andrius Sabonis). Galima priglausti ir A.Sabonio apartamentus Palangoje - uždarąją akcinę bendrovę „Pušų paunksnėje“.

„Sabonio klubas ir partneriai“ turi ir antrinių įmonių įmonių - UAB „SKP stiklas“, UAB „SKP aliuminis“, UAB „SKP finansai“, susijungusias į SKP įmonių asociaciją.

„Sabonio klubas ir partneriai“ - bene labiausiai išgarsėjusi bendrovė, prieš kelerius metus Preiloje pastačiusi virtinę poilsinių namelių - botelių.

Beveik prieš trejus metus Klaipėdos apygardos teismo sprendimu areštuotos turtinės teisės į šiuos pastatus, taip pat uždrausta perleisti nuomos teisę į žemės sklypą, kuriame stovi statiniai. Mat teismas nustatė, kad šiai bendrovei leidimas statyti unikaliame gamtos kampelyje išduotas neteisėtai.

Tačiau ne vien šis areštas lenkia bendrovės pečius. Dar 2006 m. sausį ji „Sampo“ bankui už 666 tūkstančių eurų (2,3 mln. litų) paskolą įkeitė Kaune, Chemijos gatvėje (čia registruotos bei veikia SKP įmonės), esantį 1000 kvadratinių metrų 1,6 milijono litų vertės sandėlį. Prievolės vykdymo terminas - 2011 m. gruodis.

Maždaug mėnesiu vėliau „Sabonio klubas ir partneriai“ įkeitė ir beveik visą per 2100 kvadratinių metrų pastatą (su penkiais baseinais), kuriame įsikūrusi bendrovės būstinė. Sau pasiliko tik keturias tūkstantąsias pastato dalies. Įkeista ir dalis kiemo statinių. Per milijono litų vertės statiniai įkeisti tai pačiai paskolai garantuoti.

2,3 mln. litų paskola „Sabonio klubui ir partneriams“ buvo greičiausiai kaip drambliui smigtelėjimas adata. Bendrovė 2007 metų rugsėjį tam pačiam „Sampo“ bankui įkeitė 0,4 ha žemės Islandijos plente, dvi mechanines, vienas stiklo pjovimo dirbtuves bei kiemo statinius, kurių bendra vertė - 7,56 mln. litų.

Bankas bendrovei davė 1,826 mln. eurų (apie 6,5 mln. litų) paskolą. Prievolės vykdymas - iki šių metų rugsėjo vidurio.

2007ųjų pabaigoje bendrovė „Sampo“ bankui įkeitė Klaipėdos rajone, švepelių kaime, esantį beveik 1,3 ha žemės sklypą, kuris buvo įkainotas 2,8 mln. litų. Bankas iki 2015 metų rudens suteikė 1,9 mln. eurų (apie 6,6 mln. litų) kreditą.

Maždaug po metų, kad būtų galima garantuoti skolinį įsipareigojimą, bankui įkeičiamas ir šiame kaime esantis stiklo paketų gamybos cechas. Netrukus įkeičiamas ir nebaigtas statyti stiklo paketų gamybos cechas - visi įkeisti daiktai jau įkainoti 9,2 mln. litų.

Galima spėti, kad bankui netrukus kilo abejonių dėl bendrovės finansinių galimybių, nes gautai paskolai garantuoti teko papildomai įkeisti ir stiklo paketų gamybos cechui priklausančius inžinerinius įrenginius - vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų ir vandentiekio išvadus. Bankui įkeistos ne tik kiemo aikštelės, bet ir beveik 400 metrų tvora su vartais.

2008 metų kovą prieš „Sampo“ banką galvą lenkė „Sabonio klubo ir partnerių“ antrinė bendrovė „SKP stiklas“. Ji bankui užstatė Kaune, toje pat Chemijos gatvėje, jai priklausantį 0,4 ha žemės sklypą, gamybinį pastatą ir gamybos cechą, kiemo pastatus ir katilinę. Įkeičiamas turtas įkainotas beveik 17 mln. litų.

Bankas bendrovei iki 2016 metų kovo suteikė 3,47 mln. eurų (beveik 12 mln. litų) paskolą.

Prasidėjus 2008-2009 metų krepšinio sezonui, be banko kreditų išsiversti tapo sunku. Praėjusių metų lapkritį „Sabonis ir partneriai“ bankui „Danske Bank“ įkeitė didžiąją dalį Kaune, Pašilės gatvėje, esančios sporto salės ir kiemo statinių. Faktinis turto, įvertinto 6,5 mln. litų, savininkas - uždaroji akcinė bendrovė „Oranžinis krepšinio kamuolys“.

Bankas iki 2011 metų spalio išdavė 300 tūkst. eurų (apie 1 mln. litų) paskolą.

„Sabonio ir partnerių“ padėtis nėra pavydėtina: negalėdama grąžinti 400 tūkst. kitų skolos uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijos“, jie buvo priversti pasirašyti taikos sutartį ir reikalavimo lakštą. Kad būtų garantuota prievolė kreditoriui, bendrovė šių metų sausį įkeitė 40 tūkst. litų vertės jai priklausantį katerį „Estremo 270“.

Sprendžiant iš „Sabonio ir partnerių“ skolinimosi ypatumų, atrodo, kad kai kurie čia nepaminėti trumpalaikiai kreditai buvo imami ilgalaikėms skoloms padengti. Jų per keletą metų iš banko paimta apie 29 milijonus litų.

Šiandien galima tik spėlioti, kiek iš bankų skolintų milijonų teko brangiems Kauno „Žalgirio“ užsienio krepšininkams įsigyti, kiek - pačios bendrovės „Sabonis ir partneriai“ gamybai plėtoti, tačiau viešoji įstaiga „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ iš bankų skolinosi greičiausiai su vieninteliu tikslu - užkamšyti nemažas finansines komandos skyles.

„Ekstros“ šaltinių duomenimis, 1996 m. gruodį įsteigta viešoji įstaiga pirmąkart ranką bankui atkišo 2005 metų vasaros pabaigoje. Užstačiusi Kaune, Naglio gatvėje, nebaigto statyti viešbučio ir administracines patalpas, valgyklą bei sporto salę (iš viso per 2000 kv. m, įkainotų daugiau nei 2 mln. litų), viešoji įstaiga „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ iš „Snoro“ banko penkeriems metams gavo 1,5 mln. litų paskolą.

Negausus kreditas netrukus buvo grąžintas, tačiau finansinis slogutis nesiliovė - jau 2006 m. vasarį „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ vėl priverstas skolintis iš „Snoro“. Užstačius tą patį viešbutį, penkeriems metams paimamas 0,5 mln. litų kreditas.

Anksčiau atidavę šią paskolą, lygiai po metų viešosios įstaigos vadovai vėl mynė banko „Snoro“ slenkstį - dvejiems metams pasiskolino per 1 mln. litų. Vos keliems mėnesiams praėjus skolinosi dar vieną milijoną litų, o praėjusių metų pradžioje skola bankui jau siekė beveik 5 mln. litų. Tik praėjusį rudenį ši skola 1,5 mln. litų sumažėjo.

Šios prievolės bankui įvykdymo laikas - 2012 metų vasara. Grąžinti skolas bankui viešajai įstaigai „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ tampa keblu - vėliau tenka įkeisti esamas bei būsimas lėšas bent keliose sąskaitose ir reikalavimo teisę.

Vienu metu, kai bankui skola sudarė 300 tūkst. eurų (apie 1 mln. litų), teko įkeisti ne tik turtines teises, bet ir iš devynių rėmėjų (tarp jų - A.Sabonio paramos fondo, „Sabonio klubo ir partnerių“, Lietuvos krepšinio federacijos) gautas lėšas - apie 200 tūkst. litų.

Kritinė finansinė padėtis „Žalgirį“ užklupo pernai vasarą. Pasiskolinus 700 tūkst. litų, „Snorui“ teko perleisti reikalavimo teisę į iš Lietuvos krepšinio federacijos ateityje gausiančias pajamas - 1 mln. litų. O netrukus už 2,3 mln. litų kreditą teko įkeisti ir teisę į būsimą Kauno miesto savivaldybės paramą.

Žinant, kaip vangiai „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ grąžina skolas bankui, šiandien vargu ar galima pasakyti, kokia ši skola yra iš tikrųjų.

Turto areštų aktų registre yra keistas pažymėjimas apie turto arešto aktą.

Jei tikėtume šiuo dokumentu, Kauno apygardos teismo teisėjas E.Tamašauskas apribojo viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ disponavimą 127 tūkstančiais litų.

Tas pats teisėjas nutarė areštuoti ir šios viešosios įstaigos turtą: vieną automobilį „VW Vento“, tris „Renault Megane Scenic“, du „Renault Scenic“ ir keleivinį autobusą „Renault Clio“. Tiesa, netrukus keleivinio autobuso areštas buvo atšauktas.

Būtų galima suprasti, kad toks teismo sprendimas priimtas norint garantuoti krepšininko, bandančio prisiteisti neišmokėtą atlyginimą iš „Žalgirio“, ieškinį. Tačiau Turto arešto akte įrašyta, jog turtas areštuotas norint įvykdyti viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ reikalavimus.

Sunkiai suprantama logika: „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ reikalauja skolos iš paties savęs?

Toks iš pažiūros keistas Kauno apygardos teismo sprendimas greičiausiai paaiškintinas kitu šio teismo sprendimu: teisėja N.Venckienė po dviejų savaičių patenkino buvusio „Žalgirio“ legionieriaus Gorano Jurako prašymą garantuoti ieškinį ir areštavo dalį „Kauno „Žalgirio“ rėmėjo“ turto.

Krepšininkas teismui pateikė ieškinį dėl neišmokėtos 284 tūkstančių 752 litų algos.

Tačiau šimtatūkstantiniam ieškiniui garantuoti jau nebūta turto - juk automobiliai areštuoti pačios viešosios įstaigos prašymu. Tad G.Jurakui, jei nepavyks atgauti sutarto atlyginimo, teks tenkintis viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ areštuotu turtu.

O šio turto - nemažai. Tai - ir atsarginis transportuojamasis žaidėjų suoliukas, dvi transportuojamosios krepšinio konstrukcijos, dvidešimt dvi žiūrovų tribūnos, reabilitacinė vonia „Ferno“, laiko skaičiavimo sistema, mini baseinas „Catalina Comfort Basic“, fizioterapijos prietaisas su priedais, sniego generatorius, grotuvas, televizoriai, nešiojamieji kompiuteriai, šaldytuvas-šaldiklis „Snaigė“, skalbyklė „Miele 47“ ir net drabužių džiovintuvas.

Antstolis G.Jurakui įteikė ir slaptą ginklą, kuriuo greičiausia būtų galima nugalėti skolų kamuojamą „Žalgirį“. Jei komanda neatsiskaitys su legionieriumi, jis turės teisę pasiimti dar ir dvi stiklines krepšinio lentas, keturis krepšių lankus ir teisėjų stalą su sėdimosiomis vietomis.

„Žalgiris“ liks ant ledo, kurį J.Goranas išlies „Žalgirio“ sniego generatoriumi?

Kiek geriau pasisekė kitam buvusiam „Žalgirio“ legionieriui Marko Popovičiui. Kauno apygardos teismo teisėja N.Indreikienė apribojo disponavimą lėšomis „Kauno „Žalgirio“ rėmėjo“ sąskaitoje, kol užsieniečiui nebus sumokėta 481 tūkstančio 665 litų skolos.

Areštuotomis lėšomis viešajai įstaigai leista ne tik atsiskaityti su ieškovu, bet ir išmokėti atlyginimą darbuotojams ir atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

Skolų našta užgriuvo ir patį viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ direktorių P.Motiejūną.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šių metų sausio pabaigoje areštavo „Kauno „Žalgirio“ rėmėjui“ priklausančias administracines apie 180 kv. metrų patalpas Kaune. Priežastis - nesumokėti Mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokesčiai.

Šio turto arešto dydis - 152 tūkstančiai 81 litas ir 5 centai.

Turto arešto aktų registre nurodoma, kad mokesčių inspekcijos skolininkas - P.Motiejūnas.